Žodis „graužikas“ mums dažniausiai asocijuojasi su pelėmis ar žiurkėmis. Visgi didžiausias Europos graužikas yra upinis bebras. Lietuva yra šio vandens žinduolio paplitimo arealo centre, tad, panašiai kaip ir baltųjų gandrų atveju, tai rodo, kad bebrams čia istoriškai buvo vienos geriausių sąlygų gyventi.
Nors bebrams labai patinka mūsų kraštas, visgi lietuvių meilė šiam gyvūnui keitėsi. Antai dar viduramžiais bebras buvo vienas vertingiausių kailinių žvėrelių ir mėsos šaltinių Lietuvoje. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Lietuva tais laikais buvo didžiausia bebrų kailių tiekėja Europoje.
Visgi bebrai tais laikais irgi nebuvo medžiojami be atvangos. Štai 1566 m. Antrajame Lietuvos Statute buvo nustatytos griežtos bebrų medžioklės taisyklės, o pašaliniams asmenims ir paprastiems valstiečiams buvo net draudžiama artintis prie bebraviečių ar jas neigiamai veikti. Dėl šių griežtų taisyklių bebrai Lietuvoje išliko ilgiau nei kitose Europos šalyse, tačiau iki 20 a. pradžios jie dabartinėse mūsų šalies teritorijos ribose išnyko.
Tik praėjusio amžiaus viduryje, po Antrojo pasaulinio karo, buvo imtasi rūpintis ir griežtai saugoti šiuos stambius graužikus. Profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva bebrai buvo atvežti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bei paleisti Žuvinte ir kitose šalies vietose. Šios pastangos ir natūralus rūšies plitimas iš Rytų leido bebrų populiacijai Lietuvoje visiškai atsikurti iki šio amžiaus pradžios.
Kuo bebrai naudingi gamtai? Ši rūšis yra viena svarbiausių žinduolių rūšių mūsų ekosistemoms. Svarbiausia jų užduotis, nuo kurios priklauso tūkstančiai kitų gyvybės formų, – kurti šlapynes. Statydami užtvankas bebrai suformuoja seklius vandens telkinius ir pelkėtas vietas. Tokios teritorijos yra vienos turtingiausių buveinių biologine įvairove.
Kas gyvena bebrų kaimynystėje? Visų pirma, visos rūšys, kurios susijusios su vandens, pelkių ar šlapynių ekosistemomis: varliagyviai, tritonai, laumžirgiai, vandens vabzdžiai, moliuskai, žuvys, gervės, antys, tilvikiniai paukščiai, ūdros ir kiti. Taip pat su bebravietėmis neretai susiję ir kiti gyvūnai, kurie nebūtinai veisiasi greta jų. Pavyzdžiui, stambūs žinduoliai ateina atsigerti, o ereliai ir garniai atskrenda medžioti. Be kita ko, bebravietės mažina potvynių žalą, sulaiko dumblą ir taip gerina vandens ekosistemas, o sausrų metu tampa tikromis oazėmis ir neretai viena svarbiausių buveinių visiems gyvūnams kelių kilometrų spinduliu aplink.
Suprantama, kartais šie vandens žinduoliai pridaro žmogui žalos, tačiau visais atvejais pirmiausia vertėtų paieškoti santarvės kampų ir nepulti naikinti šių žvėrelių buveinių. Dažnu atveju pakaktų pakeisti savo požiūrį į tai, kas yra gražu, kas yra naudinga ir vertinga, ir minčių engti bebrus neliktų. Tad jei jūsų kaimynystėje įsikūrė bebrai – didžiuokitės ir saugokite juos. Kartu su užtvankomis jie atsineša ir unikalią biologinę įvairovę, galinčią tapti nedideliu gamtos rezervatu šalia jūsų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
