„Vis dar nesuvokiame, kokia išties piktavališka yra Rusija. Ji puola mus propaganda, dezinformacija, inscenizuoja provokacijas, naudojasi informaciniais burbulais ir pasinaudoja mūsų piliečiais“, – interviu LRT teigė Lenkijos Civito universiteto Dezinformacijos tyrimų centro direktorius Grzegorzas Rzeczkowskis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vakarų Europos prabudimas dėl Rusijos grėsmės yra dalinis, nes nors atpažįstama fizinė grėsmė, nepakankamai suvokiama piktavališka Rusijos propaganda.
- Kova su vidine dezinformacija yra sudėtingesnė, nes jos skleidėjai dangstosi žodžio laisve, o jų ryšius su Rusija sunku įrodyti.
- Kraštutinių dešiniųjų politikų ir partijų pagrindinė žinia įvairiose šalyse yra ta pati – pulti Europos Sąjungą ir jos demokratines vertybes.
– Jau daugelį metų iš ekspertų girdime, kad Baltijos šalys, Lenkija supranta ir atpažįsta Rusijos propagandą. Ar galima sakyti, kad po visą apimančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą Vakarų Europa taip pat prabudo? Ar vakariečiai taip pat jau atpažįsta propagandą?
– Mes prabudome, kalbant apie Rusijos grėsmę, Rusijos kinetinę, fizinio pobūdžio grėsmę. Žinome, kad Rusija kelia grėsmę, kad ji gali mus pulti, kad ji gali padaryti daug blogų dalykų kaip Ukrainoje.
Bet manau, kad vis dar nesuvokiame, kokia išties piktavališka yra Rusija. Ji puola mus propaganda, dezinformacija, inscenizuoja provokacijas, naudojasi informaciniai burbulais ir pasinaudoja mūsų piliečiais. Ir tai yra kenkėjiška veikla.
Matome, kaip sparčiai populiarėja populistinės partijos Lenkijoje. Viena iš jų, „Lenkijos karūnos konfederacija“, jau turi 8–9 proc. rinkėjų palaikymą ir tai didžiausias skaičius Lenkijos istorijoje.
Grzegorzas Rzeczkowskis
Taigi manau, kad mes nepakankamai suvokiame šią grėsmę ir esame pažeidžiami tokiai slaptai Rusijos įtakai. Pažvelkime į kraštutinių dešiniųjų grupes, organizacijas, politikus, kurie veikia mūsų šalyje ir kitur – ne tik Lenkijoje, ir galime suprasti, kaip tiksliai jie atlieka tą darbą, kuris susijęs su Rusijos tikslais.
– Galbūt lengviau atpažinti dezinformaciją, kai kalbama apie užsienio reikalus nei apie vidaus politiką? Kai kurie politikai ar partijos tvirtina, kad kalba, ką nori girdėti žmonės, bet kartu, kaip jūs minėjote, jų žodžiai sutampa su Rusijos tikslais. Kiek paveiki tokia propaganda? Ar, tarkime, Lenkijoje daugėja žmonių, pasisakančių prieš NATO ar ES?
– Be abejo. Jų gretos auga. Matome, kaip sparčiai populiarėja populistinės partijos Lenkijoje. Viena iš jų, „Lenkijos karūnos konfederacija“, jau turi 8–9 proc. rinkėjų palaikymą ir tai didžiausias skaičius Lenkijos istorijoje.
Puikiai žinome, kad demokratijos ir Europos Sąjungos sunaikinimas taip pat yra vienas iš pagrindinių Putino ir Kremliaus tikslų.
Grzegorzas Rzeczkowskis
Tai tik vienas pavyzdys ir, mano nuomone, yra daug sunkiau kovoti su vidine dezinformacija, nes jos skleidėjai visada gali sakyti: „Turime žodžio laisvę, turime savo konstitucines teises, todėl galime reikšti savo mintis, vertybes, savo ideologiją. Jūs negalite mūsų nutildyti.“
Kita vertus, žinoma, taip pat sunku įžvelgti tuos tiesioginius ryšius tarp jų ir Rusijos.
Bet kai pažvelgiame į tai, ką jie sako, tai matome, kad kraštutinės dešinės grupuotės, kraštutinės dešinės politikai savo rankomis Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje atlieka Rusijos juodą darbą.
Taigi tai yra rimta grėsmė, kurią turėtume suvokti ir kuriai turėtume priešintis.
– O kokia tokių politikų pagrindinė žinia? Ar skirtingose šalyse ji skiriasi?
– Įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Lenkijoje ir Lietuvoje, žinia yra ta pati. Pagrindinis tikslas – pulti Europos Sąjungą. Tai jiems yra pagrindinis priešas. Kartu – tai viskas, ką įkūnija ES, t. y. demokratinės ir liberalios vertybės, žodžio laisvė, laisva žiniasklaida.
O mes puikiai žinome, kad demokratijos ir Europos Sąjungos sunaikinimas taip pat yra vienas iš pagrindinių Putino ir Kremliaus tikslų.
Todėl turime tai apsaugoti, turime jiems priešintis ir ginti savo vertybes.
