Beveik pusė milijono tonų komunalinių atliekų. Tiek per metus išmeta maždaug milijonas Vilniaus ir jo regiono gyventojų. Daugiau nei pusę šio niekada nepavargstančio srauto sudaro mišrios atliekos – blogoji, nuodingoji jo dalis. Maždaug 700 tonų per parą. Kasdien.
Nereikia daug, nereikia ko nors ypatingo. Pakanka vieno rimtesnio sutrikimo šiukšlių konvejeryje ir sostinės regionas turi puikias galimybes pavirsti dvokiančia nuodinga nesutvarkytų atliekų vieta. Kuo didesnis gyventojų tankumas, tuo puikesnės galimybės uždusti mėšle.
Tai, kas vyksta Vilniuje šiandien, dar nėra tikra šiukšlių krizė. Tai tik preliudija arba užuomina, kas atsitinka, kai žmonės nustoja normaliai kalbėtis, paskelbia ultimatumus ar administracinius karus.
Šiukšlės neturi ausų ir joms vienodai rodo, kas ką padavė į teismą, kas šią minutę truputį labiau teisus, jos tiesiog gyvuoja pagal savo dėsnius – dauginasi nesirinkdamos vietos, be sentimentų ekologijai nuodija joms įprastu tempu.
Suprasti, kas čia vyksta, galima tik atsakius – kodėl tai prasidėjo dabar?
Bendrovė „Energesman“ 10 metų valdo Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklą Gariūnuose. Dešimt metų ji buvo gera. Patikima ji buvo net ir pernai pavasarį kilus gaisrui. Ir tada, kai nerūšiuotas atliekas deginanti Vilniaus kogeneracinė jėgainė sumažindavo apsukas ar nepriimdavo krovinio.
Šį pavasarį, vos prieš kelis mėnesius, Vilniaus savivaldybė, meras, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras matė perspektyvą dirbti su tuo pačiu operatoriumi, susitarė, kaip bus atkuriama sudegusi gamykla.
Dabar bendrovė paprastuoju būdu šalinama iš verslo, bus užversta ieškiniais dėl žalos, po kurių tikriausiai išnyks, lyg nė nebūtų egzistavusi. Veiklą perėmus Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui, įmonė planuoja teikti ieškinį dėl daugiau kaip 20 mln. eurų žalos. Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad savivaldybės ieškinys įmonei bus dar didesnis.
Tai kas tokio atsitiko, ko nebuvo gegužę ar birželį? Lyg ir nieko. Aplinkybės ir problemos tokios pačios, žinomos, nenukritusios iš dangaus.
Teigiama, kad privatus sostinės nerūšiuotų atliekų operatorius toną perdirbdavo už pusšimtį eurų. Tokių mažų kainų daugiau niekur nėra.
Atrodytų logiška išlaikyti savivaldybei ir vilniečiams komerciškai naudingą bendrovę. Dar daugiau. Normali logika sakytų, kad tokiai bendrovei reikia padėti išspręsti problemas, užuot nutraukus mokėjimus ir už trigubą kainą samdžius kitas.
Dabar atliekos laidojamos Kazokiškių sąvartyne, nors yra draudžiama ten gabenti nerūšiuotas. Daug užkrato pateks į orą, žemę ir vandenis. Kaip atsakomybę dėl to dalysis šio šiukšlių karo vėliavnešiai ir dalyviai?
Kodėl Vilnius rūšiuoja tiek mažai, o degina tiek daug? Bent jau dėl to verslas tikrai nekaltas. Tik šiukšlina politika.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
