„Starlink“ yra viena svarbiausių Ukrainos kariuomenės ryšio technologijų. Dešimtys tūkstančių terminalų užtikrina ryšį fronte, padeda perduoti žvalgybos informaciją, kontroliuoti bepiločius orlaivius. Tačiau šią sistemą valdo Elono Musko „SpaceX“, o turtingiausio pasaulio žmogaus vieši geopolitiniai pamąstymai dažnai kelia nerimą.
Visgi praktiniai sprendimai palankūs Ukrainai. Muskas neseniai pasakojo, kaip kartu su ukrainiečiais užkardė neteisėtą Rusijos naudojimąsi „Starlink“. Pasak jo, „SpaceX“ niekada nepardavinėjo „Starlink“ Rusijai, tačiau rusai terminalus gaudavo per Ukrainą, o tada nelegaliai nugabendavo į okupuotas teritorijas.
Problema ilgainiui tapo rimta – agresorius „Starlink“ naudojo ne tik ryšiui fronte, bet ir bepiločiuose orlaiviuose. Ukrainiečių teigimu, tokie dronai galėjo skristi žemai, dideliu atstumu, buvo atsparūs elektroninės kovos priemonėms. Todėl šių metų pradžioje Ukraina ir „SpaceX“ kartu sudarė patvirtintų terminalų sąrašą, o kitus užblokavo. Rusai buvo atjungti.
Šis epizodas parodo, kokią reikšmę „Starlink“ įgijo kare. Pirmaisiais didelės invazijos metais Ukraina turėjo aiškų asimetrinį pranašumą – plačiajuostį palydovinį ryšį ten, kur kitas ryšys neveikė. Vėliau šis pranašumas mažėjo. Rusija per juodąją rinką gavo tūkstančius terminalų ir pradėjo kopijuoti ukrainiečių metodus. Tik šiemet, užblokavus prieigą, Ukraina susigrąžino persvarą.
Tuometis Ukrainos gynybos ministras Mykhailo Fedorovas akcentavo, kad rusai iki šiol nerado visaverčio „Starlink“ pakaitalo, o tai Ukrainai suteikia „kritinį pranašumą mūšio lauke“. Jo vertinimu, Rusijos atjungimas nuo „Starlink“ buvo vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių sulėtinti Rusijos puolimą. Dėl to Fedorovas Muską pavadino „laisvės gynėju“ ir „Ukrainos žmonių draugu“.
Lieka dar vienas Ukrainai svarbus apribojimas. „Starlink“ veikia Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, tačiau ne Rusijoje. Jei situacija pasikeistų, tai palengvintų Kyjivo spaudimą agresoriaus karinei infrastruktūrai. Galbūt šį klausimą Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis aptars jau rytojaus susitikime.
Vakarų parama išlieka kertinė. Lenkija perdavė ir finansuoja daugiau kaip 29 tūkst. terminalų bei jų ryšio paslaugas. Tai tęsiasi nepaisant politinių Kyjivo ir Varšuvos nesutarimų. Reikšmingai prisideda ir Vokietija. JAV ir „SpaceX“ taip pat perdavė įrangos bei finansavo dalį Ukrainos kariuomenei teikiamo palydovinio interneto ryšio.
Tačiau technologinė pagalba nereiškia, kad Musko požiūris į karą visada sutampa su Ukrainos pozicija. Muskas mano, kad Ukraina nepasieks visiško Rusijos išstūmimo iš okupuotų teritorijų. „Mane labai piktina puošniai apsirengę diplomatai, kurie prabangiose vietose valgo septynių patiekalų vakarienes, kol žmonės žūsta fronte, ir iš aukšto aiškina, kad Rusija turėtų visiškai pasitraukti“, – svarstė Muskas. Jo išvada – siekiant susitarimo „kažkuriais atžvilgiais reikės Rusijai nusileisti“.
Privačiuose pokalbiuose su ukrainiečiais nuogąstaujama dėl viešai reiškiamų geopolitinių nuostatų. Bet ne kartą girdėjau akcentą, kad svarbiausia – praktiniai sprendimai, padedantys ukrainiečiams gintis. Jie – palankūs.
Lieka dar vienas Ukrainai svarbus apribojimas. „Starlink“ veikia Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, tačiau ne Rusijoje. Jei situacija pasikeistų, tai palengvintų Kyjivo spaudimą agresoriaus karinei infrastruktūrai. Galbūt šį klausimą Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis aptars jau rytojaus susitikime.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
