Visai neseniai jums pasakojau apie į Lietuvą parskridusius vienus geriausių dangaus skrajūnų – juoduosius čiurlius. Šiuo metu jie vis dar raižo mūsų padangę, skelbdami vidurvasarį, nors ne vienas šiuos vikrius juodus paukščius vis dar painioja su kregždėmis. Tiesa, jau po mėnesio čiurliai paliks Lietuvą ir patrauks į Afriką. Bet ką jie veikia dabar?
Liepos vidurys – pats čiurlių jauniklių auginimo pikas. Čiurliukai dar lizduose, tačiau jau gerokai ūgtelėję ir nenumaldomai prašo tėvų maisto. Šie, kaip įmanydami, stengiasi išnaudoti kiekvieną šviesaus paros meto minutę ir pripildyti nuolat alkanas jauniklių gerkles smulkiais vabzdžiais.
Visgi jau netrukus prasidės metas, kai čiurliukai aktyviau mankštins sparnus ir rengsis pirmajam skrydžiui. Dažniausiai pirmieji jaunikliai lizdus palieka po liepos 20-osios. Vis dėlto lietinga liepos pradžia šiems paukščiams buvo nepalanki gaudyti vabzdžius, todėl, kaip būdinga šiai rūšiai, jauniklių augimas galėjo sulėtėti.
Ne visi čiurlių jaunikliai tiksliai įvertina, kada jau pasirengę pirmajam skrydžiui, todėl dalis jų per anksti leidžiasi į šią avantiūrą. Ornitologai labai greitai sužino, kada čiurlių jaunimas pradeda palikti lizdavietes – dažniausiai apie tai praneša miestų gyventojai, ant šaligatvių ar kitose paukščiams pavojingose vietose randantys nukritusius ir nebegalinčius pakilti čiurliukus.
Tad ką daryti radus čiurlio jauniklį? Yra keli būdai, kaip jam padėti. Svarbiausia – juos išbandyti nuosekliai.
Pirmasis – padėti jam pakilti. Čiurlių kojos labai trumpos, todėl tiek suaugę, tiek jauni paukščiai nuo lygios žemės pakyla labai sunkiai. Paprastai, skrydžiui pradėti jiems reikia pakylos, nuo kurios paukštis gali laisvai kristi žemyn ir, įgavęs greitį, pakilti. Todėl pirmiausia pakelkite paukštį nuo žemės ir palaikykite jį atviruose delnuose arba padėkite ant aukštesnės pakylos saugioje atviroje vietoje. Jei čiurlys jau pasirengęs skrydžiui, jis pats pakils.
Čiurlių kojos labai trumpos, todėl tiek suaugę, tiek jauni paukščiai nuo lygios žemės pakyla labai sunkiai.
Antrasis – pamatuoti sparnų ilgį. Dalis čiurliukų lizdus palieka per anksti – jų sparnai dar būna per trumpi, o kūnas per sunkus skrydžiui. Jei sulenktų sparnų plunksnos už uodegos galiuko išlenda mažiau nei apie 2 cm, paukštis dar nėra pasirengęs skristi ir jam greičiausiai reikia dar kelių dienų augimo. Tokiu atveju paukštį reikėtų laikyti tamsioje dėžutėje ir maitinti smulkiais vabzdžiais. Laukinių gyvūnų priežiūros specialistai dažniausiai rekomenduoja naudoti pašarinius svirplius, prieš šeriant juos šiek tiek susmulkinus. Įprastai, po kelių dienų sparnų plunksnos užauga iki reikiamo ilgio ir paukštis jau gali pakilti.
Trečiasis – jei paukštis sužeistas. Jei akivaizdu, kad čiurlys sužeistas, arba jei jis dar nepasirengęs skrydžiui, tačiau neturite galimybių jo tinkamai prižiūrėti ir maitinti, būtina sparnuotį perduoti specialistams. Primenu, kad ornitologai laukinių gyvūnų negydo ir nereabilituoja – tuo rūpinasi Laukinių gyvūnų globos centras. Susisiekite su jo specialistais ir padėkite išgelbėti vieną įspūdingiausių mūsų dangaus skrajūnų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
