Daug kas tai vadina įrodymu, kad padaryta didelė klaida. Ne vienas teigia priešingai – šis faktas tik patvirtina sveiko proto pergalę, teisingumo atkūrimą ir pagarbą žmonėms. Diskusiją atgaivino šią savaitę paskelbtas faktas – per pirmąjį reformos mėnesį iš antrosios pensijų kaupimo pakopos pasitraukė daugiau nei 300 tūkst. jos dalyvių.
300 tūkst. bėglių 3 milijonų valstybėje – tai masinė evakuacija, stichinis bėgimas. Fonduose buvo bemaž pusantro milijono dalyvių, tad matematika čia paprasta: jeigu tokiu pat greičiu, tai po pusmečio antroji pakopa išnyktų, liktų tik teorinė jos atgimimo galimybė.
Ar daug ką keistų žinojimas, kad tokio pat greičio nebus, nes niekada nebūna? Tie, kas liko fonduose, mąsto kitaip. Vargu, ar daug ką keistų. Lėtesnė mirtis nebūtinai yra geresnė, nors ir suteikia išsigelbėjimo viltį. Jos atmesti niekaip negali. Dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl baimės būti paskutinis, kuris nieko negaus, kaip būdavo griūvant finansinėms piramidėms. Geriau net nepradėt aiškinti, kad tai ne finansinė piramidė. Nepadės, kaip nepadėjo raginimai likti.
Antroji pensijų pakopa tampa didele istorija, kuri pasakoja rimtus dalykus. Apie mūsų politiką. Apie mus pačius ir mūsų požiūrį į gyvenimą, gebėjimą skirti trumpalaikę naudą nuo ilgalaikės. Apie paradoksą, kurio net nėra su kuo palyginti.
Antroji pensijų pakopa yra dosniausias kada nors valstybės vardu veikiančių politikų pasiūlymas Lietuvos piliečiams.
Kiekvieną mėnesį į būsimo pensininko sąskaitą yra permetama 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydį atitinkanti suma. Šiuo metu – apie 400 Eur per metus. Dovana, kuri yra investuojama, ir dar padidina šią papildomą sąskaitą. Kalėdos ištisus metus. Per dešimtmečius susikauptų trys ar keturios dešimtys tūkstančių eurų.
Suveikė dėsnis: kai kiekvieną dieną girdi, kad esi asilas, galiausiai ir pats patiki, kad toks esi?
4 milijardai – maždaug tokia suma yra vertinama pensijų fondų sukurta bendroji nauda, investicijų grąža per du jų veiklos dešimtmečius nuo 2004-ųjų.
Tai kaip čia yra? Kodėl atsisakoma dosniausios ir saugios investavimo platformos, kuri gali būti šiokia tokia papildoma parama senstant?
Reiktų pripažinti, kad lietuvis iš esmės nepakenčia prievartos. Prievartinė sistema yra klaida. Bet kokį tokios apimties projektą reikėtų pateikti taip, lyg žmogus pats nuspręstų ir dar turėtų įveikti bent vieną rimtesnę kliūtį.
Gali būti, kad lietuvis netiki valdžios dovanomis, įžvelgia klastą ir net neketina gilintis. Ne ir taškas, kai tik bus galimybė. Geriau šias aplinkybes galėtų paaiškinti psichologai.
Gali būti, kad šį dosnų pensijų papildymo projektą sumovė patys politikai. Jausdami, kad čia yra kažkas, kas galėtų vežti, tampė, kaip tik galėjo.
Pensijų kaupimo fonduose sistema gyvuoja daugiau nei 20 metų. Per tą laiką buvo keičiama kokius dešimt, o gal ir dar daugiau kartų.
Suveikė dėsnis: kai kiekvieną dieną girdi, kad esi asilas, galiausiai ir pats patiki, kad toks esi?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
