Pasibaigus Seimo pavasario sesijai, viešojoje erdvėje tradiciškai aptariami ne parlamento plenarinėje salėje politikų nuveikti darbai, o jų poilsis, laisvalaikis, kelionių kryptys. Oficialių atostogų neturintys, vasaros režimu dirbantys parlamentarai turi konstitucinę teisę į poilsį, tačiau jokiame įstatyme tai nėra reglamentuota.
Nors Konstitucinis Teismas (KT) dar 2004 m. išaiškino, kad Seimo narių atostogos ir poilsio laikas turėtų būti reglamentuoti įstatymu, iki šiol buvę bandymai priimti darbo grupės parengtą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą nebuvo sėkmingi. Valdančiosios koalicijos formavimu, Vyriausybės pasikeitimais užsiėmęs dabartinis Seimas tokio klausimo dar nebuvo įtraukęs į savo darbotvarkę.
Eltai pasiteiravus parlamentarų, ar reikėtų oficialiai įstatymu reglamentuoti jų atostogas, vieningos nuomonės nebuvo – vieni nori atostogauti oficialiai, kiti teigia nuolat privalantys dirbti ir būti pasiekiami. Kai kurie politikai rezervuotai žiūri į atostogų įteisinimą ir dėl to, kad tai sukeltų praktinių problemų.
O. Leiputė: būtų sąžininga ir teisinga
Seimo vicepirmininkė, valdančiosios parlamento Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė mano, kad reikėtų oficialiai įteisinti parlamentarų atostogas, kad jie galėtų ramiai atsipūsti nuo intensyvaus darbo.
„Dabar nebūtų galima sakyti, kad tarpsesijiniu laikotarpiu Seimo nariai neatostogauja – atostogauja. Tai suderina kartu su tuo, kad nerengiami Seimo plenariniai posėdžiai, komitetų, komisijų posėdžiai vyksta nuotoliu. Jeigu būtų įteisintos oficialios atostogos, ramiai tai darytų, patys sau nepriekaištautų, kad yra prie ežero, prie jūros ar į užsienį išskrido“, – Eltai sakė Seimo kanceliarijos veiklą ir parlamentarų darbo sąlygų klausimus kuruojanti Seimo vicepirmininkė.
Jos nuomone, įteisinus atostogas, visi parlamentarai atostogautų tarpsesijiniu laikotarpiu tuo pačiu laiku.
„Manau, kad atostogautų tikrai visi kartu, kitaip ir negali būti, nes surengus kokį nors posėdį, nebūtų kvorumo. Manyčiau, kad tai galėtų būti 2 ar 3 savaičių atostogos, kaip ir visi dirbantieji, politikai turėtų tam tikrą atostogų dienų skaičių. Tai būtų fiksuotas laikas tarpsesijiniu laikotarpiu. Natūralu, kad, pavyzdžiui, mažamečius vaikus turintys politikai nori su jais pakeliauti, kažką parodyti. Manau, kad tikrai būtų sąžininga ir teisinga, kad atostogos būtų reglamentuotos“, – mano O. Leiputė.
Jei įstatyme ar Statute būtų numatytos parlamentarų atostogos, jos nuomone, jomis galėtų pasinaudoti jau kitos kadencijos Seimo nariai.
„Tiesą sakant, šitoje kadencijoje niekada nekilo diskusijos dėl atostogų įteisinimo. Matyt, atsimenant tuos ankstesnius nepavykusius bandymus, šia tema nediskutuojama. Bet jeigu kažkas parodytų lyderystę ir prasidėtų diskusijos, būtų galima tai svarstyti. Naujas reguliavimas, reikalingi teisės aktų pakeitimai galiotų jau kitai Seimo kadencijai“, – teigė O. Leiputė.
Jei valdantieji imtųsi lyderystės, konservatoriai palaikytų
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas mano, kad teisinis Seimo narių atostogų sureguliavimas įneštų kur kas daugiau aiškumo.
„Jeigu Seimo valdantieji imtųsi politinės lyderystės oficialiai įteisinant Seimo narių atostogas, manau, kad šį žingsnį TS-LKD frakcija palaikytų. Tai padėtų išvengti bereikalingų dviprasmybių, teisinis Seimo narių atostogų sureguliavimas įneštų kur kas daugiau aiškumo tiek patiems Seimo nariams, tiek visuomenei bei viešajai erdvei“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Konservatorių lyderis kviečia Seimo pirmininką Juozą Oleką imtis lyderystės dėl parlamentarų atostogų įteisinimo.
„Telkiant politinę valią ir sprendžiant šį gerokai įsisenėjusį klausimą, kviesčiau patį Seimo pirmininką imtis klausimo lyderystės“, – ragino L. Kasčiūnas.
Abejoja, ar pavyks įstatymu apibrėžti parlamentarų atostogas
Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė abejoja, ar pavyktų įstatymu oficialiai įteisinti parlamentarų atostogas.
„Seimo darbo organizavimo ypatumai bei Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vargu, ar pavyks įstatymu apibrėžti parlamentarų atostogas“, – Eltai sakė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė.
Pasak jos, KT nurodė, kad įstatymas turi užtikrinti paties Seimo ir parlamentarų veiklos nepertraukiamumą, bet tuo pačiu turi leisti jiems pasinaudoti konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas. Ir nė viena šių konstitucinių nuostatų negali būti pažeista. Beje, kasmetinių mokamų atostogų visi Seimo nariai turėtų būti išėję vienu metu.
Antra vertus, anot A. Norkienės, KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją Seimo nario, kaip tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama, dalyvavimas sesijose nėra vienintelė Seimo nario parlamentinės veiklos forma.
„Iš tikrųjų tarp sesijų vyksta ir komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai, susitikimai. Darbas apygardose, atstovavimas rinkėjams yra nuolatinis“, – sakė politikė.
Kai Seime buvo įregistruotas pasiūlymas parlamentarams suteikti kasmetines atostogas, jos duomenimis, buvo apibendrinti iš 36 valstybių gauti atsakymai, kurie parodo, kad atostogų teisinis reglamentavimas daugiausia sutinkamas posovietinio bloko šalyse.
„Daugumos pasaulio ir Europos valstybių konstitucijose ar įstatymuose parlamentarams nenumatytos apmokamos kasmetinės atostogos, nes jie laikomi mandato turėtojais, dirbančiais nuolat. O atostogų teisinis reglamentavimas daugiausia sutinkamas posovietinio bloko šalyse. Europos Parlamento nariai taip pat neturi įteisintų oficialių atostogų dienų. Teisiškai laikoma, kad net ir nevykstant posėdžiams parlamentaras vykdo savo pareigas: analizuoja teisės aktus, rengia projektus ar bendrauja su piliečiais, politinis darbas yra nuolatinis“, – teigė A. Norkienė.
Nemano, kad galėtų dirbti pagal Darbo kodeksą
Atostogų įteisinimo idėją kritikuojantys politikai pripažįsta, kad Seimo narių poilsio įteisinimo idėja skamba patraukliai, tačiau praktikoje būtų sudėtinga ją įgyvendinti.
A. Norkienė pastebi, kad taikant Seimo narių atostogas reglamentuojantį įstatymą iškiltų nemažai praktinių problemų.
„Tarkim, skubiais ar valstybei svarbiais klausimais šaukiant neeilinius posėdžius parlamentarai būtų atšaukiami iš atostogų, o šios pagal darbo teisę – turėtų būti pratęsiamos. Bet tai neįmanoma: rudens sesija negali prasidėti vėliau dėl to, kad vasarą teko posėdžiauti, nes datos įtvirtintos Konstitucijoje. Jeigu nustatome kasmetines atostogas, tuomet reiktų pritaikyti ir kitas darbo teisės normas, pavyzdžiui, 8 valandų darbo dieną, viršvalandžių apmokėjimą ir t. t.“, – pažymėjo A. Norkienė.
Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Simonas Kairys irgi mano, kad būtų sudėtinga įstatymu reglamentuoti parlamentarų atostogas.
„Manau, kad iš to noro sureglamentuoti bus tik dar daugiau biurokratijos, o esmė nepasikeis. Man atrodo, kad čia yra viena iš tų temų, kurios įkrenta į viešąją erdvę, visi turi nuomonę, diskutuoja. Tačiau realybėje kažko čia efektyvaus ir nesugalvosi, nes prilyginti Darbo kodeksui Seimo statutą nėra taip paprasta“, – komentavo jis.
Pasak parlamentaro, pirmiausia reikia suprasti, kad Seimo nario pareigos yra specifinės ir įsivaizduoti, kad gali jo darbą reglamentuoti taip, kaip ir kitų darbuotojų pagal Darbo kodeksą, būtų labai sudėtinga.
„Turėkime omenyje, kad, pavyzdžiui, jeigu nustatomas atostogų, poilsio laikas, tai už bet kokį darbą švenčių dienomis, savaitgaliais, kur tikrai politikas turi daug darbų ir pareigų, turėtų būti mokama kitu tarifu ir panašiai“, – pastebi S. Kairys.
Kita vertus, jeigu ir būtų einama į tai, jo teigimu, turėtų būti labai aiškios atšaukimo iš atostogų sąlygos.
„Situacijų gali būti įvairių, susijusių su nacionaliniu saugumu ir su karinėmis grėsmėmis. Seimas yra ta vieta, kur kartais gali būtų tokios situacijos, kai sprendimo reikia čia ir labai greitai“, – sakė jis.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė, kuri jau ne kartą ir anksčiau yra labai skeptiškai įvertinusi Seimo narių atostogų įteisinimą, sakė, kad praktikoje tai sunkiai realizuojama.
„Nors pati Seimo narių atostogų įteisinimo idėja iš pirmo žvilgsnio skamba gerai: būtų aiškus atostogų laikotarpis, rinkėjas galėtų lengviau kontroliuoti (žiniasklaida, beje, taip pat), tačiau, mano manymu, praktikoje ji labai sunkiai realizuojama“, – dėstė A. Širinskienė.
Ji pastebėjo, kad Seimo nario mandatas yra nenutrūkstamas – jis ir atostogose bus Seimo narys su visomis pareigomis ir teisėmis.
„Ar Seimo narys, išėjęs atostogų, galės pasirašinėti dokumentus, atsakinėti į laiškus, komiteto pirmininkas – vizuoti dokumentus, veikti įgaliotas komiteto, kai jis bus atostogose? Tikriausiai, jei žiūrėtume į Darbo kodeksą, atsakymas būtų „ne“. Tačiau juk Seimo nario mandatas yra nenutrūkstamas – jis ir atostogose bus Seimo narys su visomis pareigomis ir teisėmis. Sunkiai įsivaizduoju situaciją, kad rinkėjų užkalbintas kokiu nors klausimu Seimo narys pasakytų: „Neklausinėkite, man dar dvi savaitės atostogų“. Tokia situacija tiesiog neįsivaizduojama“, – Eltai sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė.
„Antra vertus, o kaip Seimo narius reikėtų atšaukti iš atostogų, jei, pavyzdžiui, šaukiama neeilinė Seimo sesija ir, tarkime, dalis išvykę į užsienį ir atsisako atostogas sutrumpinti? Taikant Darbo kodekso nuostatas atostogoms tokios situacijos būtų labai sudėtingos“, – pridūrė ji.
A. Širinskienės nuomone, kur kas paprasčiau yra tuomet, kai Seimo narys lieka nuolat veikiančiu pagal savo mandatą, tačiau tarp sesijų atsakingai pasirenkančiu laisvesnį laiką poilsiui.
„Na, o viską, galiausiai įvertina rinkėjai – labai abejoju, ar lengva būti išrinktu dar kartą, jei vasarą užsidarai, su niekuo nebendrauji, nedalyvauji renginiuose, nerengi įstatymų projektų ir nesiruoši intensyviai sesijai rudenį“, – sakė ji.
Nurodo galimą priežastį, kodėl įstatymas nebuvo priimtas
A. Širinskienės nuomone, buvusių kadencijų parlamentarams nepavyko priimti jų atostogas ir poilsį reglamentuojančio įstatymo visu pirma dėl to, kad jame buvo numatytas algų sumažinimas už posėdžių praleidimą. Ji primena, kad 2004 m. liepos 1 d. KT nutarimas kalbėjo ne tik apie parlamentarų atostogas, bet ir apie Seimo narių pareigų, teisių ir veiklos garantijų įstatymo atsiradimo būtinybę.
„Toks įstatymas iki šiol nebuvo priimtas dėl to, kad Seimo narių nuomonės daugeliu klausimų išsiskiria: vieni nori viešbučio šalia Seimo, kiti – nuompinigių, vieni pritaria atostogų įteisinimui, kiti nepritaria, o kur dar to įstatymo nuostatos apie tai, kad neatėjus į darbą yra atskaičiuojama nuo algos. Būtent ši aplinkybė, manau, daugiausiai lemia tai, kad įstatymui priimti reikiamo balsų skaičiaus nepavyksta surinkti“, – minėjo ji.
Politikė netiki, kad šioje kadencijoje atsirastų palaikymas.
„Netikiu, kad ir šią kadenciją įvyktų kažkas išskirtinio ir tie balsai atsirastų. Nors, tikrai manau, būtų sąžininga prieš visus rinkėjus, kad ir Seimo nariams, kaip kitiems dirbantiesiems, už praleistas darbo dienas atlyginimas nebūtų skaičiuojamas“, – sakė A. Širinskienė.
Neaišku, ar klausimas atsiras rudens sesijoje
Seimo pirmininkas Juozas Olekas nesiima prognozuoti, ar parlamentarų poilsį reglamentuojantis įstatymas atsiras rudens sesijos darbų programoje.
„Dėl Seimo narių darbo ir poilsio laiko teisinio reglamentavimo KT yra išsakęs savo poziciją. Ar rudenį bus grįžta prie atitinkamų teisės aktų svarstymo, priklausys nuo Seimo politinės valios ir parlamentinės darbotvarkės“, – teigė jis.
Pasak jo, šiuo metu parlamente yra tarpsesijinis laikotarpis – nors plenariniai posėdžiai nevyksta, tai nėra Seimo narių atostogos.
„Vasarą Seimo nariai tęsia darbą: susitinka su rinkėjais, dirba apygardose, dalyvauja renginiuose, vyksta į darbo vizitus Lietuvos regionuose, taip pat rengia teisėkūros iniciatyvas, nuotoliniu būdu derina įvairius klausimus ir atlieka kitas parlamentines pareigas“, – aiškino J. Olekas.
ELTA primena, kad šiuo metu parlamentarų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja Seimo statutas. Jame numatyta, kad Seimo veikla yra nepertraukiama. Parlamentarų darbo laiką sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp sesijų, jeigu jis neturi dalyvauti komitetų, komisijų posėdžiuose, planuoja savarankiškai.
