Rugpjūtis – nuostabus metas paganyti akis po naktinį dangų. LRT.lt kartu su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininku dr. Vidu Dobrovolsku pateikia įdomiausius paskutiniojo vasaros mėnesio astronominius reginius.
Rugpjūčio 3–4 d.
Naktį iš rugpjūčio 3 į 4 d. Mėnulis prasilenks su Saturnu.
„Tuo metu Saturno planeta bus matoma tiesiai po Mėnuliu, maždaug 5 laipsniais žemiau – tai atitinka delno plotį ištiestos rankos atstumu. Saturnas neišsiskiria dideliu ryškumu, todėl Mėnulis padės daug lengviau surasti danguje šią planetą“, – aiškino dr. V. Dobrovolskas.
Mėnulio ir Saturno prasilenkimą galima stebėti iš bet kur – netrukdys netgi miestų šviesos.
Nors Saturnas ir Mėnulis danguje bus per daug toli vienas nuo kito, kad tilptų į teleskopo matymo lauką, turintys žiūronus galės pamatyti juos tame pačiame matymo lauke. Žinoma, galima pasigrožėti tiesiog akimis.
Rugpjūčio 6–8 d.
Kitas įspūdingas reginys vyks rugpjūčio 6–8 d., tada Mėnulio delčia prasilenks su Sietynu – vienu gražiausių ir ryškiausių žvaigždžių spiečių.
„Naktį iš 6 į 7 d. Sietynas bus matomas į kairę nuo Mėnulio, o kitą naktį atsidurs jau dešinėje“, – sako dr. V. Dobrovolskas.
Mėnulio delčios ir Sietyno prasilenkimas bus matomas bet kurioje vietovėje – tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Pasak mokslininko, stebėti šį reginį geriausia pro žiūronus arba plika akimi.
Rugpjūčio 9 d.
Prieš pat rugpjūčio 9 d. aušrą, apie 3–4 val. nakties, Mėnulis atsidurs greta kitos planetos – Marso.
„Marsas atrodys kaip vidutinio ryškumo oranžinė žvaigždė, spindinti po delčia labai panašiu atstumu, kaip keliomis naktimis ankščiau buvo Saturnas“, – teigė dr. V. Dobrovolskas.
Šiuo reginiu taip pat galima grožėtis būnant bet kurioje vietovėje.
Rugpjūčio 12 d.
Bene įspūdingiausias rugpjūčio įvykis vyks rugpjūčio 12 d. vakare – visiškas Saulės užtemimas.
„Tiesa, visiškas Saulės užtemimas geriausiai matomas Ispanijoje. Lietuvoje matysime tik dalinio užtemimo pradžią, nes Saulė nusileis nepasiekusi užtemimo maksimumo. Visiško užtemimo juosta eis nuo Islandijos per Atlanto vandenyną, per Ispaniją ir pasibaigs ties Viduržemio jūra Ispanijos rytuose“, – pridūrė dr. V. Dobrovolskas.
Lietuvoje užtemimo pradžia – 20 val. 08 min.
„Saulei paliečiant horizontą, Mėnulis bus uždengęs 80 proc. Saulės disko. Nors dalinis užtemimas bus matomas visoje Lietuvoje, visgi palankiausios stebėjimo sąlygos bus pajūryje, kur niekas neužstoja horizonto. Žinoma, tariant, kad tuo metu bus giedras dangus“, – teigė pašnekovas.
Labai svarbu atminti, kad Saulės užtemimo stebėjimui reikalingos ypatingos akių apsaugos priemonės – specialūs Saulės stebėjimui pritaikyti akiniai.
Įprasti akiniai nuo saulės ar įvairios mėgėjiškai pasigamintos priemonės yra per daug pavojingos ir galima stipriai pažeisti regėjimą.
Rugpjūčio 12–13 d.
Dr. V. Dobrovolskas po dalinio Saulės užtemimo siūlo neskubėti vykti namo, mat rugpjūčio 12–13 d. naktį laukia Perseidų meteorų srauto maksimumas.
„Nors daugiausia meteorų sužibs naktį iš rugpjūčio 12 į 13 d., bet verta pasidairyti į naktinį dangų ir kelios dienos prieš bei kelios dienos po šios datos – krintančių žvaigždžių pamatysime daugiau nei įprastai. Labai pasisekė, kad šiemet meteorų aktyvumo pikas sutampa su jaunatimi, taigi Mėnulio šviesa netrukdys grožėtis krintančiomis žvaigždėmis“, – komentavo mokslininkas.
Nors meteorus galima stebėti iš bet kurios vietos, rekomenduojama nuvykti toliau nuo miestų šviesų.
Šiam reginiui stebėti nereikalingos jokios optinės priemonės, geriausia meteorais grožėtis tiesiog plika akimi, atsigulus ant žemės.
Anot dr. V. Dobrovolsko, prognozuojama, kad piko metu gali sužibti iki 100 meteorų per valandą, taigi, beveik po du kas minutę.
Rugpjūčio 28 d.
Rugpjūčio 28 d. paryčiais įvyks dalinis Mėnulio užtemimas.
„Šis užtemimas vadinamas daliniu todėl, kad net maksimumo metu į Žemės šešėlį bus panirę 96 proc. Mėnulio disko. Tačiau Lietuvoje matysime tik pačią užtemimo pradžią, nes Mėnulis nusileis nepasiekęs užtemimo maksimumo. Užtemimo pradžia Lietuvoje 5:34, o Mėnulis leisis 6:18, užtemimui pasiekus 58 proc. fazę, tai yra kiek daugiau nei pusė Mėnulio bus panirę į Žemės šešėlį“, – teigė dr. V. Dobrovolskas.
Jis taip pat akcentavo, kad, kaip ir Saulės užtemimo metu, Mėnulio užtemimo stebėjimui reikia kuo lygesnio vakarų horizonto, kurio neužstotų namai, kalvos ar medžiai.
„Taigi, vėl pasisekė pajūrio gyventojams. Priešingai nei su Saulės užtemimais, Mėnulio užtemimų stebėjimui nereikia jokių regėjimo apsaugos priemonių. O patį užtemimą galima stebėti tiek plika akimi, tiek ir naudojant žiūronus ar teleskopus“, – pridūrė pašnekovas.
Dalinio Mėnulio užtemimo maksimumą, kalbant apie Europą, galima pamatyti Portugalijoje ir Vakarų Ispanijoje, o palankiausios stebėjimo sąlygos bus Pietų Amerikoje ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje.
