Prancūzija ir Italija šeštadienį sugriežtino sienų kontrolę, kai apie 60 tūkst. žmonių persikėlė į Ispanijos anklavą Šiaurės Afrikoje. Tai sukėlė vieną didžiausių pastarųjų metų migrantų krizių Europos Sąjungoje (ES).
Migrantai į Seutą atvyko iš Maroko, žurnalistams sakė anklavo regiono prezidentas Juanas Jesusas Vivasas, tačiau iki penktadienio vakaro pareigūnai pranešė, kad daugiau nei 48 tūkst. iš jų jau grįžo.
Norėdami patekti į Seutą, daugelis plaukė aplink nedidelį pasienio barjerą, išsikišusį į Viduržemio jūrą. Mažiausiai 34 žmonės žuvo bandydami tai padaryti.
Staigus migrantų antplūdis sukėlė tarptautinę krizę.
Prancūzija sugriežtino patikras pasienyje su Ispanija ir pranešė, kad iki šeštadienio penkeriopai padidins policijos pajėgas – iki 334 pareigūnų ir žandarų.
Italija paskelbė sustabdžiusi Šengeno susitarimą su Ispanija, leidžiantį bevizį judėjimą tarp sienų.
Italijos pareigūnai teigė, kad sustabdymas įsigalios šeštadienį ir galios vieną mėnesį.
Kelios Europos šalys pasiūlė sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno laisvo judėjimo zonoje, nors Ispanijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad zonos vientisumas yra garantuotas.
Anapus Atlanto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudojo situacija savo griežtai imigracijos politikai stumti.
„Prekeivių žmonėmis mafijos“
Madridas skubiai pasiuntė karius, papildomas policijos pajėgas, dronus, narus ir valtis į šį postą, kurį valdo jau šimtmečius, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir jo vidaus reikalų ministras jame apsilankė penktadienį.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį AFP žurnalistai stebėjo Seutos paplūdimiuose ir gatvėse klaidžiojančias jaunų žmonių grupes. Dešimtys vyrų miegojo ant smėlio.
Vietovėje buvo sutelktos gausios policijos ir kariuomenės pajėgos, o kai kurie jaunuoliai buvo matomi apsisukantys ir sakantys pareigūnams „viso gero“ prieš pasukdami Maroko link.
Mieste buvo uždarytos parduotuvės, atšauktos kasmetinės šventės.
„Tai katastrofa“, – sakė vietos taksi vairuotojas ir Seutos gyventojas Mohammedas.
„Žinoma, mes juos užjaučiame – jų šalyje padėtis baisi ir visa kita, bet tai nėra būdas patekti į vietą, taip pat tai nėra būdas gyventi“, – kalbėjo jis.
Ankstesni migrantų antplūdžiai kildavo tvyrant įtampai tarp Ispanijos ir Maroko.
P. Sanchezas liepos 20-ąją lankėsi Alžyre – tai buvo pirmasis toks Ispanijos vyriausybės vadovo vizitas per ketverius metus, pažymėjęs santykių su Maroko varžovu Alžyru atšilimą.
Tačiau neaišku, ar yra koks nors ryšys tarp šio vizito ir pastarojo migrantų antplūdžio.
Seutoje P. Sanchezas dėl antplūdžio apkaltino prekeivius žmonėmis, kurie skleidė gandus apie praėjusį mėnesį priimtą Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad jūra atvykę neteisėti migrantai negali būti nedelsiant grąžinami.
„Iš mūsų pokalbių su Maroko pareigūnais paaiškėjo, kad prekeivių žmonėmis mafijos savanaudiškai interpretavo Aukščiausiojo Teismo sprendimą“, – sakė jis.
Diplomatinės pasekmės
Baimė, kad minios pateks į ES valstybes nares, sukėlė diplomatinių pasekmių.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen vaizdus Seutoje pavadino nepriimtinais.
„Negalime leisti niekam atvykti į mūsų (Europos) Sąjungą nesilaikant mūsų taisyklių“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.
Suomija ir Danija penktadienį parėmė Italijos veiksmus, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareikalavo, kad Marokas „nedelsiant priimtų atgal neteisėtus migrantus“.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė esančios pasirengusios padėti Ispanijai susidoroti su staigiu antplūdžiu, nors Prancūzija ir sugriežtino sienų kontrolę.
Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro teigė svarstantis galimybę sugriežtinti sienų patikrą, tačiau sakė nematantis poreikio sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno zonoje.
Tuo tarpu D. Trumpas perspėjo: „Tai atrodo kaip šimtų tūkstančių žmonių invazija į šalį, ir tas pats nutiks mums, jei respublikonai nebus išrinkti, tik dar blogiau, daug didesniu mastu.“
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas bandė išsklaidyti baimes, sakydamas, kad „neįmanoma nukeliauti iš Seutos ir Melilijos į pusiasalį neprisistačius policijos patikros punkte“, turėdamas omenyje du Ispanijos anklavus Šiaurės Afrikoje.
„Gana šios tyčinės painiavos“, – pabrėžė jis.
Viena po kitos sekančios krizės
Seuta, 18,5 kv. km teritorija, ir netoliese esantis Melilijos anklavas yra vienintelės dvi Europos sausumos sienos su Afrika.
Maroko pareigūnai dar nepateikė oficialaus pareiškimo dėl migrantų srauto.
Per panašų antplūdį 2021 metais daugiau nei 10 tūkst. migrantų per dvi dienas pasiekė Seutą iš kaimyninio Maroko, kilus diplomatiniam ginčui tarp dviejų šalių.
Ginčas kilo po to, kai Ispanija nusprendė priimti gydymui „Polisario“ fronto lyderį, kurio partizanai kovojo ilgą karą su Rabatu dėl Vakarų Sacharos regiono nepriklausomybės.
Krizė baigėsi 2022 metais, kai Madridas pakeitė savo ilgalaikę neutralumo politiką ir parėmė Maroko planą dėl Vakarų Sacharos – šis žingsnis buvo sukėlęs diplomatinį nesutarimą tarp Madrido ir Alžyro.
