Jungtinių Valstijų viceprezidentai retai būna dėmesio centre. Tik ne šį sykį.
Donaldo Trumpo bendražygis JD Vance`as neslepia didelių ambicijų. Jis brėžia ideologinę kryptį savo judėjimui, kurį dar šių metų pradžioje pavadinau politikos Vance`izacija. Tikslas – 2028 m. prezidento rinkimai.
Prieš kelias dienas viceprezidentas sakė kalbą savo draugo, nužudyto aktyvisto Charlie Kirko judėjimo suvažiavime. Ne veltui: Kirko žmona Erika jau parėmė Vance`o siekį tapti prezidentu ir pažadėjo tūkstančių savanorių ir finansinę paramą. (Pernai organizacija sulaukė per 80 mln. dolerių dotacijų.)
Ideologiniu pagrindu JD Vance`as mato krikščionybę, kartu priduria, kad ne kiekvienas amerikietis privalo būti krikščionis. Anot jo, svarbu laikytis principų ir jais sekti.
Akcentuota kova su globalizacija, migracija ir multikultūralizmu, teigiant, kad amerikiečiams „nebereikės atsiprašyti, kad esate baltaodžiai“. Ir čia pat vėl ieškota jungčių, pabrėžiant, kad judėjimo dalimi gali tapti bet kokios rasės amerikiečiai. Suderinti atskiras tezes nėra paprasta.
JD Vance`as bando atliepti MAGA vidaus ideologinę kovą tarp atviro antisemitizmo, rasizmo apraiškų ir nuosaikesnių judėjimo atstovų. Viena to iliustracijų – Tuckerio Carlsono ir Beno Shapiro, dviejų gausias auditorijas turinčių nuomonės formuotojų, priešprieša. Viena vertus, radikalizacija kelia rizikas, siekiant atliepti vidutinio amerikiečio rinkėjo lūkesčius; kita vertus, Vance`as siekia išvengti judėjimo fragmentacijos. Jis deklaravo, kad neatėjo „sudaryti sąrašo, ką pasmerkti ar išstumti“ ir kad judėjime yra vietos visiems, jei „myli Ameriką“.
Paminėjo ir Ukrainą – sakydamas, kad geriau pinigus skirti rūpintis vyresniais šeimos nariais nei siųsti juos ukrainiečiams. Tai iliustratyvi tezė, siekiant supriešinti paramą ir JAV vidaus poreikius. Šis motyvas kartojasi nuolatos ir yra principinis. Ne veltui Trumpo administracija nutraukė finansinę paramą Ukrainai.
Kalboje jis tik keliskart paminėjo Trumpą. Tai nėra savaime suprantama administracijoje, kurioje liaupsės prezidentui yra viso ko atskaitos taškas. Tačiau šios kalbos tikslas buvo brėžti kryptį ateičiai, kurioje Trumpo vaidmuo bus reikšmingas, bet visgi menkesnis.
Ši aplinkybė savaime užprogramuoja ir problemą. Prezidentai ir viceprezidentai yra bendražygiai, bet dviem dideliems ego po vienu stogu nėra paprasta. Ne veltui istoriškai prezidentai nebuvo dideli savo viceprezidentų rėmėjai šiems siekiant aukščiausio posto šalyje – netgi priešingai. Todėl antroje Trumpo kadencijos pusėje puikūs santykiai su viceprezidentu patirs įtampų.
Respublikonų rinkėjų ankstyvose apklausose Vance`as šiuo metu ryškiai lenkia kitus galimus kandidatus, tokius kaip Marco Rubio. Pastarasis, beje, signalizuoja, kad nekonkuruotų su Vance`u dėl prezidento posto. Situacija dar gali apsiversti aukštyn kojomis, bet JD Vance`as jau dabar nori parodyti, kad konkurentams terpė traukiasi.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
