Donaldas Trumpas po pokalbio su Kinijos vadovu Xi Jinpingu švytėjo. Kaip pats sakė – „nuostabus susitikimas“, vertas „dvylikos balų iš dešimties“. Po ilgesnio laiko tarp Vašingtono ir Pekino vėl pasigirdo ne grasinimai, o viltys, kad santykiai stabilizuosis.
JAV mažins tarifus Kinijos prekėms nuo 57 iki 47 procentų, o Pekinas bent metams atsisako retųjų žemių metalų eksporto ribojimų. Be to, atnaujins amerikietiškų sojų pupelių pirkimus. Tai atokvėpis po įtemptų metų, kai prekybos karas buvo pasiekęs aklavietę.
Vis dėlto šis susitarimas – veikiau paliaubos, o ne nauja pradžia. Abi šalys pasirinko trapią ramybę, suprasdamos, kad giluminiai iššūkiai – nuo technologijų konkurencijos iki geopolitinių ambicijų – niekur nedingo. Kaip ir abipusis nepasitikėjimas.
Trumpas turi savų priežasčių kalbėti apie pergalę. Jam svarbu pademonstruoti, kad Amerikos ūkininkai ir gamintojai vėl turi galimybę prekiauti, o tarifai veikia kaip spaudimo priemonė. Xi savo ruožtu akcentuoja, jog Pekinas nepadarė rimtų nuolaidų, bet pademonstravo, kad turi svertų prieš Vašingtoną.
Tam tikra prasme sugrįžome ten, kur buvome prieš Trumpo antrąją kadenciją. Tarifai išlieka aukšti, bet priartėjo prie vidutinio 20 proc. lygio, galiojusio dar Bideno kadencijos pabaigoje. Retųjų žemių metalų eksporto ribojimų sustabdymas – pabrėžtinai laikinas, bet padedantis išvengti didelių kaštų. Sojų pupelių pirkimai – gražus gestas, bet pupelės buvo perkamos ir pernai.
Europa, įskaitant ir Lietuvą, į tai žiūri ramiai. JAV ir Kinijos santykių svyravimai neišvengiamai daro įtaką mūsų ekonomikai – nuo tiekimo grandinių iki žaliavų kainų. Rusijos agresijos fone svarbu, kad neatsirastų papildomų trikdžių, kai daugelio Europos šalių biudžetai ir taip pertempti.
Trumpas po susitikimo prasitarė, kad buvo kalbėta ir apie Ukrainą, tačiau detalių neatskleidė. Panašu, kad abu lyderiai vengė klausimų, galinčių apkartinti susitikimo atmosferą. Juk per 90 min. pokalbio skirtingomis kalbomis sunku pasiekti daugiau, nei buvo iš anksto parengta abiejų pusių atstovų derybose.
Vis dėlto tokie susitarimai turi prasmę. Jie leidžia sumažinti įtampą, suteikia verslui šiek tiek aiškumo, o rinkoms – augimo postūmį. Bet niekas neabejoja, kad prie daugelio temų dar teks sugrįžti.
Europa, įskaitant ir Lietuvą, į tai žiūri ramiai. JAV ir Kinijos santykių svyravimai neišvengiamai daro įtaką mūsų ekonomikai – nuo tiekimo grandinių iki žaliavų kainų. Rusijos agresijos fone svarbu, kad neatsirastų papildomų trikdžių, kai daugelio Europos šalių biudžetai ir taip pertempti.
Tai, kad Trumpas paminėjo Ukrainą, sveikintina. Vis dėlto kol kas nėra ženklų, kad jis primygtinai ragintų Pekiną mažinti energetinių išteklių pirkimus iš Rusijos. Žinant Kremliaus priklausomybę nuo Kinijos rinkos, tai galėtų turėti efektą. Tačiau panašu, kad klausimas atidėtas.
Trumpas jau užsiminė apie planus kitąmet vykti į Kiniją ir pakvietė Xi paviešėti JAV. Amerikietiški santykių kalneliai tęsis: po įtampos eina pakilimas, tik nežinia, kiek tvarus. Dabar – pakilimo momentas. Bet istorija rodo: po jo dažnai laukia posūkiai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
