„Gindami laisvą žodį, giname laisvą Lietuvą. Pasirašiau peticiją prieš LRT politinį užvaldymą“, – tokia žinute socialiniuose tinkluose pasidalijo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tą pačią dieną prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė LRT įstatymo pataisas, kuriomis šio visuomeninio transliuotojo biudžetas įšaldomas trejiems metams. Tas pačias, kuriomis parodyta – valdančiųjų politikų rankos gali toli pasiekti. Parašą palydėjo tyla.
Dviejų žmonių, prisiekusių būti mūsų laisvių ir teisių sargais, skirtingi pasirinkimai. Skirtingos žinutės. Vienas atvirai stoja kartu su žiniasklaida ir jos laisvės reikšmę suvokiančiais piliečiais. Kitas lieka arčiau politikų, kurie pyksta ant žurnalistų ir trokšta keršto.
Kontrastas toks, jog verta bent tą vieną minutę patylėti, tyloje bandant pagauti, kada ir kaip politinis Lietuvos elitas pradėjo dardėti žemyn nestabdydamas.
Gali būti, ne vienas pagalvoja: o kas gi čia bloga, kad LRT kitąmet gaus tiek pat pinigų, kiek ir šįmet. Jeigu buvo gana šiais metais, tai gal tų milijonų turėtų pakakti ir kitais. Reikia taupyti gynybai.
Kai biudžetai kinta dėl gynybos ar kitų svarbių reikmių, paprastai įstaigos nėra apdrabstomos purvais, nėra užsakomi auditai, nėra manipuliuojama auditų duomenimis.
Esmė ne čia. Esmė ne tai, kokio dydžio yra visuomeninio transliuotojo biudžetas. Nacionalinis radijas ir televizija išsivers ir su tais pačiais ištekliais, išsiverstų ir su mažesniais. Svarbiausia yra ne kiek, o kaip.
Visuomeninio transliuotojo pajamos buvo susietos su gyventojų pajamų ir akcizo mokesčiais. Tai reiškė, kad geriau gyvena žmonės – LRT biudžetas didėja. Jeigu valstybės ekonomika traukiasi, automatiškai mažėja pinigai, skiriami visuomeninio transliuotojo veiklai.
Ta diena, kai buvo priimtas toks LRT įstatymas, turėjo būti paskelbta nacionaline švente. Nes tada pasibaigė era, kai pagrindinis LRT vadovų darbas buvo šliaužioti po Seimą prašant išmaldos ir galvoti, kaip už ją atidirbti.
Dabartinės, LRT biudžetą įšaldančios, pataisos priminė, kad tie laikai gali sugrįžti, politikai gali kišti nagus prie LRT finansavimo, o kartu ir prie turinio.
Jausk užpakalį ant kėdės – maždaug taip sakė šios valdančiosios daugumos garsiakalbis vienam šios Vyriausybės ministrui. Išvertus tai reikštų: nepamiršk, kas tave į šitą kėdę pasodino, kas algą moka.
Kažką panašaus netrukus gali išgirsti ir LRT darbuotojai. Suprask, duoda pinigų ne tam, kad ant jų š..ą piltumėt.
Pinigus, pagal įstatymą, kol kas dar duoda ne politikai, ne Seimas ir ne Vyriausybė. Transliuotoją išlaiko žmonės, mokantys mokesčius. Tiesiogiai ir konkrečiai.
Automatinį mechanizmą keisdama politiniu sprendimu, valdančioji dauguma bando įsiterpti, tapti tarpininke. Tai taip pat žinutė. Ir pasirinkimas. Žingsnis bandant keisti kryptį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
