Gero laiko korupcijos skandalui nėra. Net jei šalis nekariauja ir nėra priklausoma nuo paramos. Bet dabar – labai blogas laikas. Artėja žiema, kai šiluma ir elektra yra kritinė išgyvenimo dalis, didėja visuomenės nuovargis, vis garsiau kalba skeptikai, Kremliaus karo mašina taikosi į Ukrainos energetiką, o korupcijos skandalas apraizgė kaip tik ją.
Atrodytų, kaip banalu. Jokio įmantrumo ar išmonės. Nori užsakymų saugant ar atkuriant bombarduojamą energetiką, būk toks mielas, sukrapštyk bent 10–15 proc. grynais. Užsakovams, sektorių valdyti paskirtiems pareigūnams.
Okupantas naikina, partneriai skiria resursų palaikyti ir atkurti, o kai kas čia įžvelgia galimybę susikurti minkštą pagalvę ar parašiutą, nunešiantį į sočią ir šiltą kasdienybę nebūtinai savoje sugriautoje šalyje.
Skandalas jau įtraukė keturis buvusius ar esamus Ukrainos ministrus. Taip pat – artimiausią prezidento Volodymyro Zelenskio aplinką. Ir tai, greičiausiai, ne pabaiga.
Šiandien keliami keli esminiai klausimai. Ar viešinama informacija gali keisti požiūrį. Ukrainos visuomenės požiūrį į V. Zelenskį ir jo administraciją. Ukrainos draugų ir rėmėjų požiūrį – ar verta padėti, aukoti, jeigu vis dar vagia.
Be abejo, gali keisti. Bet nebūtinai. Nelygu, kiek atidžiai ir sąžiningai bus bandoma tyrinėti viešą tapusį korupcinį kontekstą.
Galima bėgioti susiėmus už galvos – vaje, kas čia darosi. Bet yra ir kitas variantas – pažiūrėti į reikalą blaiviom akim.
Ukraina niekada nebuvo laisva nuo plataus masto korupcijos. Visada buvo galima matyti dvi jos puses – patriotišką, žvelgiančią į Vakarus, ir kitą, neišbridusią iš sovietmečio tradicijų, vagiančią resursus. Tai vienas iš jos požymių. Tai viena priežasčių, piktinusi pirmuosius, sukėlusi revoliucijas.
Remiame šią užpultą ir žiauriai niokojamą valstybę ne todėl, kad ji yra tobula. Ji tokia nėra. Ir ne vien todėl, kad taip diktuoja vertybinis solidarumas. Remdami ginamės nuo jos likimo, perkame laiką sau, mokomės. Mus veda meilė laisvei. Bet ji neatleidžia nuo kritikos ir kontrolės.
Nei naujos valdžios, nei plataus masto karas korupcijos nesunaikino. Nepaisant to, valstybė ginasi, ginkluojasi, sulaukia paramos, rengiasi narystei Europos Sąjungoje ir neketina nuleisti rankų.
Galima matyti dar daugiau. Korupcijai suvaldyti įsteigtos įstaigos išsaugojo savarankiškumą ir rengia bylas, kokių nebuvo anksčiau. Nėra bylos, tai galima galvoti, kad nėra ir korupcijos.
Šią savaitę atleisti du ministrai bent jau kol kas nėra tiesiogiai siejami su byla. Bet niekas nelaukė nei mėnesio, nei dviejų, neaiškino, kad reikia kaltės įrodymų. Nelaukė nė dienos. Nes yra toks dalykas kaip politinė atsakomybė. Ir tai dar vienas ženklas – Ukraina eina geru keliu, o tai ir yra esmė.
Klausimų kyla ir daugiau. Vienas iš labiausiai nejaukių – ar šia byla nėra bandoma pasinaudoti siekiant politinių tikslų, kurie nebūtinai yra naudingi pažangiai Ukrainai.
Bet mums, kaip ir visiems kitiems Ukrainos draugams, šiandien svarbu rasti argumentų, kaip nenusivilti.
Pirmiausia, gal reikėtų žvelgti realistiškai.
Remiame šią užpultą ir žiauriai niokojamą valstybę ne todėl, kad ji yra tobula. Ji tokia nėra. Ir ne vien todėl, kad taip diktuoja vertybinis solidarumas.
Remdami ginamės nuo jos likimo, perkame laiką sau, mokomės. Mus veda meilė laisvei. Bet ji neatleidžia nuo kritikos ir kontrolės.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
