Šeštadienį Vilniuje atsisveikinama su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatare, pirmąja atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadove, profesore Kazimira Danute Prunskiene.
Eidama 84-uosius metus K. D. Prunskienė mirė ketvirtadienį.
Lietuvos vadovai pabrėžė, kad K. D. Prunskienė buvo viena svarbiausių atkurtos valstybės kūrėjų, prisidėjusi prie Nepriklausomybės atkūrimo, pirmųjų valstybės institucijų ir ekonominių reformų kūrimo bei tarptautinio Lietuvos pripažinimo.
Prieš pasukdama į politiką, 1964–1965 metais dirbo namų statybos kombinate ekonomiste. 1965-aisiais su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, kur įgijo ekonomistės specialybę. Ten 21 metus dirbo Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresniąja dėstytoja, o vėliau – docente. Taip pat dirbo mokslinį darbą Vengrijos, kitų valstybių universitetuose.
1990–1992 metais buvo išrinkta Verkių rinkimų apygardoje, kur buvo iškelta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, ir tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputate. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje. 1990–1991 metais ėjo ministro pirmininko pareigas pirmojoje Vyriausybėje. Ji tapo pirmąja Lietuvos premjere.
Ji pirmoji iš Lietuvos politikų 1990-aisiais susitiko su JAV prezidentu G. Bushu, Jungtinės Karalystės premjere M. Thatcher, Vokietijos kancleriu H. Koliu, Prancūzijos prezidentu F. Mitterand`u. Po šių susitikimų M. Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva.
Kiek vėliau, 1993-iaisiais, įsteigė individualią konsultacinę firmą ir trejus metus buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė. Vėliau dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete profesore, bet universitetas nebuvo jos pagrindinė darbovietė.
K. D. Prunskienė buvo Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. 2001-aisiais tapo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke. 1996 ir 2000 metais vienmandatėse rinkimų apygardose buvo išrinkta į Seimą.
2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 400 mokslinių straipsnių ekonomikos tema, yra keliasdešimties knygų autorė.
2005-aisiais įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. K. D. Prunskienė buvo išrinkta partijos pirmininke. 2008-ųjų Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi – partija neįveikė 5 proc. barjero, reikalingo norint patekti į parlamentą, o vienmandatėse apygardose gautos trys vietos Seime.
Premjero pareigas ėjusi K. D. Prunskienė siekė tapti ir pirmąją Lietuvos prezidente. 2004-aisiais ji dalyvavo prezidento rinkimuose. Pirmajame jų ture politikę lydėjo sėkmė ir ji kartu su Valdu Adamkumi pateko į antrąjį turą.
Tiesa, antrasis turas jai prezidento posto neatnešė. Surinkusi 46,66 proc. rinkėjų balsų, ji liko antra ir šalies vadovo postas antrą kartą buvo patikėtas V. Adamkui.
Siekti prezidento posto ji bandė ir 2009-aisiais. Tuomet nepriklausoma kandidate buvusi K. D. Prunskienė liko penktoji – rinkimus pirmajame ture laimėjo Dalia Grybauskaitė.
„Imčiau keisti Vyriausybės politiką, kad ji būtų pastatyta ne ant galvos, bet ant kojų. Kad būtų skatinamas ūkis, vartojimas, tobulinama infrastruktūra, nes dabar viskas yra priešingai“, – po 2009 metų rinkimų paklausta, kokių darbų būtų ėmusis, jei būtų tapusi prezidente, sakė K. D. Prunskienė.
Tris vaikus užauginusi K. D. Prunskienė iš politikos pasitraukė 2012-aisiais. Tuomet vasario 26-ąją, per jos gimtadienį, politikę ištiko insultas. Atvykę jos pasiimti į šventę, K. D. Prunskienę artimieji rado sukniubusią. Jai buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija, politikę buvo ištikęs dešinės pusės paralyžius. Reabilitaciją ji pradėjo Lietuvoje, toliau tęsė Maskvoje.
