Valdančioji dauguma, siekdama tos amžinosios politikų svajonės, pasirinko labai sunkų kelią. Ilgą, ėdantį daug nervų ląstelių ir dar neaišku, ar vedantį prie trokštamo rezultato. Buvo galima daug paprasčiau. Pasiūlyti įstatymo pataisas, kur tiesiai šviesiai parašyta: visuomeninis transliuotojas privalo tiksliai kartoti valdančiųjų politikų mintis. Taškas. Failas uždarytas.
Užuot pasirinkę trumpą, aiškų ir, svarbiausia, drąsų variantą, įsivėlė į vis daugiau triukšmo keliantį mūšį, kuris trunka jau 8 mėnesius ir jo pabaigos nelabai matyti.
Dar šį pavasarį pademonstruotos pastangos organizuoti LRT auditą aiškiai rodė – lengva nebus. Nerimo kėlė ketinimai audituoti ne tik finansus, bet ir misiją, o tai apimtų sunkokai auditui aprėpiamus dalykus – žurnalistų darbą, jų kuriamą turinį.
Žvelgiant iš valdžios politikų perspektyvos, to audito išvados buvo nuviliančios. Net, galima sakyti, kad Valstybės kontrolė neatliko jai paskirtos užduoties ar tiesiog neišgirdo tiesiogiai siunčiamos žinutės. Užduotis minimum – po audito turėjo nebelikti LRT direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, bet taip neatsitiko. Kol kas.
Slapčiausias valdančiosios daugumos mintis ir svajones įgarsinantis jų atstovas dar kartą paaiškino, dėl ko visa tai. Kalti konservatoriai ir liberalai, dėl jų žiniasklaida tapo ne informacijos skleidimo, bet jos slėpimo ir žmonių kiršinimo priemone. Nepaisant viso to ir audito, LRT vadovybė išsilaikė.
Minčių įgarsintojo pasiūlyti būdai tęsti šią nelengvą kovą su visuomeniniu transliuotoju sulaukė plataus tyliųjų partnerių palaikymo. LRT finansavimo reformai pritarta. Pinigų bus mažiau. Ar tai reiškia, kad paklusnumo atsiras daugiau?
Visuomeninio transliuotojo finansavimo apribojimas tėra lengva dūmų užsklanda. Fonas planui, kaip savarankišką LRT vadovą paversti komandas vykdančiu pudeliu.
Seimas svarstys pasiūlymą atleisti vadovą surinkus ne du trečdalius, o pusę LRT tarybos slaptų balsų. Tikimasi, kad po šios LRT vadovo sutramdymo operacijos jis ar ji primins pūkuotą, uodegą vizginantį šunytį, trokštantį palaižyti šeimininko ranką.
Visuomeninio transliuotojo finansavimo apribojimas tėra lengva dūmų užsklanda. Fonas planui, kaip savarankišką LRT vadovą paversti komandas vykdančiu pudeliu.
Ar tai ir būtų svajonės išsipildymas, kai visuomeninis transliuotojas transliuoja tik tavo mintis?
Tampydamas biudžeto sklendę, žurnalistų neišgąsdinsi. Bent jau ne visus. Gali nutikti priešingai. Supykę dėl manipuliacijų, dirbs dar aršiau net ir nemokamai.
Premjerė Inga Ruginienė sako – slaptas balsavimas išlaisvina, Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad nieko čia tokio, jeigu LRT direktorių bus galima atleisti paprasčiau, meilė žurnalistams dėl to nepradings.
Kaip čia pasakius. Slaptumas gali išlaisvinti tarybos narį nuo jį delegavusių politikų įtakos, bet gali tą įtaką ir paslėpti. Gali paslėpti ir daug daugiau.
Žmonės nėra kvaili. Supranta, kas vyksta, net jeigu tyli. Kai iš visuomeninio transliuotojo lipdomas paklusnus ciuckis, pasitikėjimas krinta.
Net jeigu ir lotų tas ciuckis pagal komandą, kokia iš to nauda šeimininkui, kai nieks nežiūri ir nesiklauso. Arba klauso žinodami – tai tik dar vienas partinės propagandos šaltinis.
Bet net ir nustekentas morališkai, kišeninis, pagal komandą amsintis visuomeninis transliuotojas išlieka 80 mln. metų biudžetą valdančia įstaiga. Šis garantuotas biudžetas taip pat yra taikinys, nors valdžios dalybų kvotose oficialiai nepaminėtas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
