Pasiekėme tašką, kai niekas nežino, kas bus po savaitės, mėnesio, juolab – po metų. Tektoninis lūžis geopolitikoje. Kokio gylio ar pločio jis bus, nežino Europos Sąjungos viršūnės. Mūsų, kaip ir kitų valstybių, Vyriausybės ir prezidentai. Nežino nė Donaldas Trumpas, plačiai atvėręs Pandoros skrynią ir savo Amerikai, ir Europai, ir visiems kitiems.
Vietoj aiškaus gyvenimo plano turime ūmai pratrūkusį vulkaną vertinimų ir spėliojimų. Panašių ir visiškai skirtingų, kuriuos sieja nebent tai, kad jų kiekis proporcingas miglos tirštumui.
Ir niekas jums nepasakys, kuris vertintojas yra arčiau ar toliau nuo to, kas įvyks arba neįvyks.
Šitam rūke, kai iš regos lauko pradingo daug metų mintas kelias ir įprasti atramos stulpai, kliautis gali tik savimi. Kaip vienetu arba visuma, valstybe. Pasidaryk pats. Ko gero, tai vienintelis šiame būties chaose visiškai aiškus dalykas.
Muitų ir prekybos karas. Baisu. Padariniai bus. Amerikos flirtas su Vladimiru Putinu, Rusijos daužoma Ukraina be žvalgybos duomenų ar net be JAV karinės pagalbos. Labai baisu.
Kas šiame ilgėjančiame baisumų sąraše paminėta pirmiausia?
Mes labiausiai bijome, kad čia gali būti taip, kaip dabar yra Ukrainoje. Bijome ne hibridinio, kurį jau turime, o tikro karo. Įtarimai, jog pagalba iš anapus Atlanto ar Europos kaimynų gali šiek tiek vėluoti, šioje naujųjų laikų migloje atrodo iš viso nebeįžvelgiami.
Jeigu jau taip, mums labiausiai ir pirmiausia reikia dviejų dalykų. Pinigų ginklams ir užkasti mintis, jog esam maži, – nuo barbarų neapsiginsim nė atidavę gynybai visą šimtą procentų BVP.
Didesni skolinimosi limitai yra gerai. Europos Komisijos formuojamas 800 milijardų portfelis gynybai – labai gerai, jeigu greitai ir iš tikrųjų. Gerai viskas, kas turi skaičių su daug nulių ir yra pasiekiama. Jeigu gynybai.
Kaip tik šią savaitę prasidėjo diskusijos apie planuojamus mokesčių pakeitimus. Jeigu kas tikėjosi aktualaus telkiančio proveržio, tai be reikalo. Keliais procentais didesnis pelno mokestis. Gerokai plačiau taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kurio pajamos eitų aplinkai, infrastruktūrai ir didintų turto vertę. Čia rimtai? Kai bijom karo? Gal tada geriau visiems vienodą namų ir kelių griuvėsių mokestį.
Ar kam nors būtų svarbi PVM lengvata maitinimo įstaigoms darbo dienomis, kai to maitinimo gal jau nebebus, o dienos bus vienodos?
Daugiausia būtų galima surinkti iš siūlyto laidojimo mokesčio. Jeigu būtų kam mokėti. Iš cukraus mokesčio daug negausi.
Vyriausybės mokesčių dienotvarkėje dabar turėtų būti vienas klausimas – kaip sutelkti lėšas gynybai. Žmonių požiūris keičiasi, kas atrodė neįmanoma anksčiau, galima ir būtina dabar. Bet ta dienotvarkė atrodo tokia pat kaip visada.
Privačiose sąskaitose ilsisi kelios dešimtys milijardų. Žmonės nesustoja aukoti Ukrainai. Saviems dronams paaukotų gal dar daugiau. Ar kas bandė?
Panašu, valdžios koalicija gyvena savam rūke, iš vakar dienos ramiai plaukia į kažkur. Nei lyderystės, nei plano. Tarsi nieko labai ir neįvyko, kaip buvo vakar, taip bus ir rytoj. Laikas nekainuoja?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
