Grynieji pinigai sulaukia dėmesio, skirtingų vertinimų ir net atakų. Be jų vis dar neįmanoma išgyventi, bet vis atkakliau bandoma mažinti jų kiekį kišenėje. Grynųjų masė laikoma tiesiogiai proporcinga ekonomikos šešėliui, bet su šešėliu kovoti privalantys politikai mėgsta ne banke turėti kuo daugiau.
Šią savaitę paskelbta: Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis Jonas Pinskus grynaisiais laiko 400 tūkst. eurų.
Suma, apie kokią absoliuti dauguma gali tik pasvajoti. Porą tūkstančių per mėnesį uždirbantis tiek sukauptų per dešimtmečius, jeigu nevalgytų ir gyventų nuogas.
Jungtinė žurnalistų komanda suskaičiavo – vos 10 politikų saugo bemaž 2 mln. eurų grynaisiais.
Tiems, kurie gyvena iš vidutinės algos ar net kelis kartus didesnės už ją, kurie turi smulkųjį ar vidutinį verslą, tokios sumos atrodo labai didelės. Keli šimtai tūkstančių, numesti kažkur stalčiuke, pranoksta daugelio fantazijos ribą. Ir vien todėl gali atrodyti įtartini.
Tačiau bijoti reikėtų ne esamų grynųjų. Kai kalbame apie politikus, didesnį pavojų kelia ne jų turimi, o fiktyviai deklaruoti. Sumos, kurios egzistuoja tik deklaracijoje, bet nei kojinėje, nei stalčiuke jų nėra.
Tai pinigai, kurių niekada nebuvo, bet jeigu atsirastų, jie taptų legalūs ir švarūs, nesvarbu, kokiu būdu gauti. Tai tarytum toks ateities kyšio sandėris, jeigu kartais tektų priimti batų dėžę su grynaisiais.
Tačiau bijoti reikėtų ne esamų grynųjų. Kai kalbame apie politikus, didesnį pavojų kelia ne jų turimi, o fiktyviai deklaruoti. Sumos, kurios egzistuoja tik deklaracijoje, bet nei kojinėje, nei stalčiuke jų nėra. Tai pinigai, kurių niekada nebuvo, bet jeigu atsirastų, jie taptų legalūs ir švarūs, nesvarbu, kokiu būdu gauti. Tai tarytum toks ateities kyšio sandėris, jeigu kartais tektų priimti batų dėžę su grynaisiais.
Šita pinigais nepadengta deklaracijos eilutė gali pasitarnauti įvairiai. Įgalina oficialiai parodyti, kad butą prie Baltijos pirkai brangiai, nors iš tiesų tai buvo kyšis už laimėtus konkursus ar dar ką.
Galima imituoti, pavyzdžiui, paskolą. Paskolą tam, kuris uždirbo nešvariai, negali legalizuoti, bet sudaręs fiktyvią paskolos sutartį, iš karto panaikina visus šiuos nepatogumus. Iš tokios paskolos galima uždirbti gerokai daugiau nei įprastos palūkanos. Šis nelegalus uždarbis taip pat problemų nekeltų, nes jau iš anksto deklaruotas.
Fiktyvus deklaravimas yra tiesioginė ir atvira korupcija. Jis reikalingas tik vienu atveju – jeigu norima sukčiauti. Jeigu planuojama tai daryti. Tai išankstinis pasirengimas apeiti įstatymus, prekiauti galia ir valdžia. Fiktyvus deklaravimas ir politikas yra ypač pavojingas mišinys.
Jeigu Pinskų šeima ir visi kiti šimtatūkstantines grynųjų sumas deklaravę politikai iš tikrųjų tuos milijonus turi savo seifuose, tai problemos kaip ir nėra. Niekas nelegalių pinigų nedeklaruoja. Ten gali būti nebent aritmetinių klaidų.
Domėtis reikėtų, ar jie, tie deklaruoti dešimtys ar šimtai tūkstančių, tikrai yra. Tik niekas niekada to netikrino ir netikrins. Nes to padaryti neįmanoma. Nei žurnalistai, nei pareigūnai negali užsukti į svečius paskaičiuoti grynųjų. Belieka svarstyti, kodėl kai kuriems taip sekasi ir politikoje, ir versle.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
