Gerardas Bagdonavičius – garsiausias praėjusio amžiaus Šiaulių dailininkas, grafikas, scenografas, iliustruotojas, vienas iš ekslibriso Lietuvoje pradininkų. Šiauliuose gyvenęs ir kūręs 60 metų formavo miesto kultūrinį veidą, kūrė bohemišką ir miestietišką atmosferą. Knygoje, kuriai medžiagą kultūrologas Jonas Nekrašius rinko kelerius metus, G. Bagdonavičius atskleidžiamas kaip įvairių sričių menininkas, plačios erudicijos asmenybė.
„Buvo daugialypė asmenybė, daugiaplanė, ir nepaprastai giliai matė meno vertę. Ir kaip menininkas, ir kaip mokytojas. Kaip kino aktorius, kaip fotografas, kaip kolekcininkas, kaip bibliofilas ir kaip keliautojas. Keliautojas, kuris keliavo po Lietuvą. Tai darė dėl to, kad nykstanti yra medinė Lietuva“, – pasakoja J. Nekrašius.
G. Bagdonavičius visą gyvenimą dirbo pedagoginį darbą. Garsus akvarelininkas Antanas Visockis prisimena – mokytojas skatindavo visus mokinius, drąsindavo jaunuosius menininkus.
„Aš su juo bendravau kaip vaikas, kaip mokinys Juliaus Janonio mokykloje. Jis įkvėpė mane kaip asmenybė. Jis įkvėpė daugelį žmonių, tiek Vytautą Mackevičių, tiek Palaimą, tiek Noreiką. Nuoširdžiai jis mus priimdavo, kalbėdavomės, dovanojo man ne vieną knygą“, – prisiminimais dalijasi A. Visockis.
G. Bagdonavičių pažinoję šiauliečiai jį prisimena buvus dabitą, neretai savo apranga net šokiravusį visuomenę.
„Vidumi ir išore buvo labai originalus, savotiškas, nesvietiškai įdomiai apsirengdavo. Atsimenu, Druskininkuose, kai nuvažiavome, o ten mašalų labai daug, tai jis užsidėjęs tą savo kepurę ir baltomis kojinėmis vaikščiojo kaip didžiausias originalas. Žmonės galvojo, kas čia per užsienietis atvažiavo“, – prisimena A. Visockis.
Šiauliuose dailininką žmonės vadino Penzeliuku. Taip pramintas, nes dažnai vartojo žodį „penzelis“, o ne teptukas. Ne kartą ir teatro aktoriai yra įkūniję Penzeliuką.
„Aš maždaug pagal nuotrauką apsirengiau, su ta kepuryte. <...> Jis ateidavo į teatrą, atsimenu, kaip ir Faustą Laurinaitytę sveikino, tie jo sveikinimai būdavo unikalūs, su niekuo kitu nepalyginsi“, – pasakoja Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Juozas Bindokas.
Vidumi ir išore buvo labai originalus, savotiškas, nesvietiškai įdomiai apsirengdavo.
A. Visockis
Didžiausias G. Bagdonavičiaus kūrinys – namas, kurį, padedamas garsaus architekto Karolio Reisono, susiprojektavo pats menininkas. Tai vienas išraiškingiausių medinių modernizmo architektūros statinių. Čia menininkas gyveno 50 metų. „Aušros“ muziejus, pagrindinis dailininko kūrybinio palikimo saugotojas, pasiūlė įrengti čia ekspoziciją.
„Muziejuje saugome kūrybinį palikimą, apie 5 tūkstančius vienetų, dailininko gyvenamosios aplinkos daiktų. Muziejus daug padaręs darbų, įprasmindamas G. Bagdonavičiaus vardą, ieškodamas tos vietos G. Bagdonavičiaus ne tik Šiaulių meniniame gyvenime, bet ir Lietuvos nacionalinės dailės kontekste“, – pasakoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
Šiemet minimos 125-osios G. Bagdonavičiaus gimimo ir 40-osios mirties metinės. Kūrybinis G. Bagdonavičiaus palikimas saugomas daugiau kaip dešimtyje muziejų. Daugiausia kūrinių turi Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
