Tikrai žinote žaidimą „Sugedęs telefonas“ – kai vienas kitam žmonės šnabždėdami į ausį perduoda žinutę ir galiausiai paskutinis eilėje garsiai pasako, ką išgirdo. Dažnai rezultatas gerokai mutuoja, palyginti su pirmine žinia. Linksmas žaidimas, bet kai toks sugedęs telefonas suveikia rimtais klausimais, gali būti visai nesmagu.
Panašiai nutiko su buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel interviu Vengrijos interneto platformai „Partizan“. Savo memuarus Vengrijoje pristačiusi buvusi ilgametė Vokietijos premjerė leidosi į išsamų pokalbį ir pasidalijo savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje. Apie Minsko susitarimus ir jau nebe jos kadencijos metu kilusį antrąjį Rusijos karo prieš Ukrainą raundą. A. Merkel kalbėjo apie sunkumus, su kuriais susidūrė bandydama užmegzti dialogą su Putinu. Žurnalistas konkrečiai paklausė, kokios šalys nepritarė jos ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanytam tiesioginiam dialogo kanalui su Putinu. A. Merkel atsakė, kad tokiam naujam formatui nepritarė Baltijos šalys ir Lenkija, nes jos bijojo, kad nebus bendros Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu.
Vokietijos didžiausias dienraštis „Bild“, sekdamas savo bulvarine tradicija, greitai užvanojo negailestingą antraštę: „Merkel dėl karo Ukrainoje iš dalies apkaltino Lenkiją“. Suveikė sniego gniūžtės virtimo lavina efektas – kai kurios kitos žiniasklaidos priemonės perėmė kaltinimų toną ir nebepaliko net žodžių „iš dalies“, Lenkijoje ir Baltijos šalyse sureaguota itin jautriai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad A. Merkel buvo užduotas konkretus klausimas, kurios šalys nepritarė jos sumanymui. A. Merkel niekur nepaminėjo žodžio „kaltė“ prie Lenkijos ar Baltijos šalių vardų, bet interviu ne vieną kartą pakartojo, kad dėl karo vienareikšmiškai kaltas yra Putinas.
Vokietijoje žaidimas „Sugedęs telefonas“, beje, turi kitą vardą – „Tylusis paštas“. Šį kartą A. Merkel tokiu paštu, deja, mums pasiuntė žinią: „Negirdėjau jūsų ir girdėti nenoriu.“
Vokietijos kokybinė žiniasklaida neperėmė bulvarinio „Bild“ tono, dalis ir sukritikavo didžiausią dienraštį, tačiau taip pat konstatavo, kad A. Merkel žodžiai buvo pasirinkti neapdairiai ir nejautriai, jie palieka erdvės interpretacijoms, tad kilęs pasipiktinimas Vilniuje, Rygoje, Taline ir Varšuvoje yra suprantamas. Taigi, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad buvusi Vokietijos kanclerė nelabai stengėsi numalšinti kilusį tarptautinį skandalą, jos atstovai pareiškė, kad A. Merkel iš esmės nepasakė nieko naujo, o žiniasklaida perspaudė skaitydama tarp eilučių. Po to ėjusiuose knygos pristatymuose namuose ji taip pat nebandė pasiaiškinti ir pagerinti santykių su lenkais ir baltais.
Tuo buvusi kanclerė dar kartą patvirtino jai klijuojamą etiketę: „Visažinė Merkel, kuri niekada nepripažįsta savo kaltės“. Ne kartą politikei buvo sudarytos galimybės pasibarstyti galvą pelenais dėl ilgus metus Vokietijos vykdytos trumparegiškos politikos Rusijos atžvilgiu, savanaudiškų ir pataikūniškų „Nordstreamų“, neįsiklausymo į rytų europiečių įspėjimus dėl Gruzijos ir Ukrainos karų. Poniai Merkel būtų metas pripažinti, kad tarp jos ir Baltijos šalių, Lenkijos ilgus metus buvo ne tiek sugedęs telefonas, kiek per retai buvo bandoma apskritai pakelti ragelį ir pasikalbėti su kitaip mąstančiais, bet visgi gero linkinčiais kaimynais.
Vokietijoje žaidimas „Sugedęs telefonas“, beje, turi kitą vardą – „Tylusis paštas“. Šį kartą A. Merkel tokiu paštu, deja, mums pasiuntė žinią: „Negirdėjau jūsų ir girdėti nenoriu.“
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
