Ar aplinka, kurioje gyvename, gali sendinti smegenis labiau nei ligos? Pasirodo, kad oro tarša, socialinė nelygybė ar politinis nestabilumas – visa tai gali turėti netikėtai stiprų poveikį smegenų sveikatai. Apie tai tinklalaidėje „Smegenų DNR“ pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.
Plačiau – LRT RADIJO tinklalaidės „Smegenų DNR“ įraše:
L. Bojarskaitė siūlo įsivaizduoti du žmones: abu to paties amžiaus, sveiki ir besirūpinantys savimi. Tačiau vienas gyvena mieste su švariu oru, žaliomis erdvėmis ir veikiančiomis institucijomis, o kitas – vietoje, kur vyrauja smogas, skurdas ir politinis nestabilumas. Ar jų smegenys sensta vienodai?
„Mokslas sako, kad tikrai ne“, – teigia L. Bojarskaitė. Anot jos, aplinka daro tiesioginį poveikį mūsų smegenims.
2026 metais žurnale „Nature Medicine“ publikuotas vienas didžiausių kada nors atliktų smegenų senėjimo tyrimų. Mokslininkai iš 34 šalių, esančių Europoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Okeanijoje, išanalizavo beveik 19 tūkst. žmonių smegenų skenavimo duomenis. Tyrimu siekta atsakyti į klausimą, ar gyvenamoji aplinka gali spartinti smegenų senėjimą.
„Atsakymas – taip. Ir net labiau nei bet kokia diagnozė“, – teigia neuromokslininkė.
Didžiausią poveikį daro fizinė aplinka
Tyrime naudotas vadinamasis smegenų amžiaus rodiklis – metodas, kai iš smegenų vaizdų dirbtinis intelektas įvertina biologinį smegenų amžių. Jei jis viršija tikrąjį žmogaus amžių, laikoma, kad smegenys sensta greičiau.
„Tai vadiname pagreitėjusiu senėjimu“, – nurodo L. Bojarskaitė.
Be to, mokslininkai įvertino net 73 skirtingus aplinkos veiksnius – nuo oro taršos iki politinės sistemos stabilumo – ir analizavo, kurie iš jų labiausiai susiję su spartesniu smegenų senėjimu.
Tinklalaidės autorė pabrėžia, kad rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Didžiausią poveikį smegenims turėjo fizinė aplinka – oro kokybė, vanduo, klimatas ir žaliosios erdvės.
„Labiausiai pažeidžiamos buvo limbinė sistema ir smegenėlės – sritys, atsakingos už atmintį, emocijų reguliaciją ir koordinaciją“, – aiškina L. Bojarskaitė.
Ypač žalinga pasirodė oro tarša ir smulkiosios kietosios dalelės – jos gali patekti į smegenis per uoslės nervą ir sukelti uždegiminius procesus. Ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai: žaliųjų erdvių trūkumas, ekstremalūs krituliai ar prasta vandens kokybė taip pat siejami su spartesniu smegenų senėjimu.
Itin reikšmingas pasirodė ir socialinės aplinkos poveikis. Skurdas, nelygybė, silpnos institucijos labiausiai veikė tas smegenų sritis, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, kalbą ir sudėtingą mąstymą.
„Kuo silpnesnis teisinės valstybės veikimas, kuo mažesnis piliečių įsitraukimas ir ekonominis stabilumas, tuo labiau smegenys funkciškai sensta“, – aiškina L. Bojarskaitė. Pasak jos, politinis nestabilumas smegenis veikia ne metaforiškai, o tiesiogiai.
Ne vien asmeninis reikalas
Svarbiausia tyrimo žinia – aplinkos veiksniai pagreitinto smegenų senėjimo riziką didino nuo trijų iki devynių kartų. Tuo metu tokios diagnozės kaip Alzheimerio liga ar lengvas kognityvinis sutrikimas šią riziką didino maždaug du–tris kartus.
„Kitaip tariant, aplinka, kurioje gyvename, smegenims gali kenkti labiau nei liga“, – sako L. Bojarskaitė. Ir tai galioja ne tik sergantiems, bet ir visiškai sveikiems žmonėms.
Tyrimo autoriai šį bendrą aplinkos poveikį vadina eksposomu – visų mus supančių veiksnių visuma.
„Tai rodo, kad eksposomas gali būti toks pat svarbus biologinis veiksnys kaip genetika ar gyvenimo būdas“, – pažymi tinklalaidės autorė.
Ką tai reiškia praktikoje? Kad smegenų sveikata nėra vien asmeninis pasirinkimas – ji taip pat yra visuomenės ir politikos klausimas, teigia neuromokslininkė.
Ji priduria, kad oro tarša, miestų planavimas be žaliųjų erdvių, korupcija ar demokratijos silpnėjimas gali palikti tiesioginį biologinį pėdsaką mūsų smegenyse.
Lietuvos privalumai
Vis dėlto šiame kontekste yra ir pozityvi žinia.
„Mes galime kurti aplinką, kuri saugo mūsų smegenis“, – sako L. Bojarskaitė.
Pasak jos, tam tikri rodikliai rodo, kad Lietuva šioje srityje turi pranašumų. Pavyzdžiui, Vilnius neseniai buvo įvardytas kaip geriausias miego turizmo miestas Europoje.
Neuromokslininkės teigimu, tai reiškia ne tik palankias sąlygas poilsiui, bet ir platesnį kontekstą – švaresnį orą, daugiau žalumos ir ramesnį gyvenimo tempą. „Tai nėra tik gražus titulas – tai aplinka, kuri realiai palaiko smegenų sveikatą“, – apibendrina L. Bojarskaitė.
Parengė Ignas Ramanauskas.
