Į LRT kreipėsi klausytoja, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad mokyklose pernelyg įprasta dauginti pratybų sąsiuvinių, vadovėlių, užduočių rinkinių ar kitų leidyklų parengtų priemonių puslapius be autorių ir leidėjų sutikimo.
LRT KLASIKOS laidoje „Ryto Allegro“ apie ribą tarp pagalbos mokiniui ir autorių teisių pažeidimo diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas, leidyklos „Šviesa“ turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.
Viso pokalbio klausykite čia:
Anot besikreipusios LRT RADIJO klausytojos (redakcijai vardas žinomas), mokyklose vadovėlių, užduočių rinkinių, pratybų užduotys yra dauginamos nuolat, neatsižvelgiant į tai, kad kyla grėsmė pažeisti autorių ir leidėjų teises. Pedagogas dr. M. Nefas pastebi, kad nemaža dalis mokytojų daugina autorinį, pačių sukurtą turinį, nors neneigia ir kitų autorių darbų platinimo.
„Svarbiausia, kai su kolegomis kalbamės, tai dauguma tame nemato nieko blogo. Jų įsitikinimu, jei jie legaliais būdais įsigijo metodinę priemonę, gali ją laisvai kopijuoti, o net jei ir įsigijo priemonę nelegaliai – nieko baisaus, nes autoriai ir taip uždirba didelius pinigus.
Kitas momentas, tai nuveda ne tik į neatsakingą požiūrį į autorių teises, bet ir visiškai neekologišką požiūrį. Problema yra didelė vertybiniu požiūriu, ne tik teisiniu“, – LRT RADIJO laidoje sako dr. M. Nefas.
Anot M. Nefo, nelegali pratybų ar vadovėlių sklaida yra kompleksinė problema. Viena vertus, taip mokytojai įpratę daryti, kita vertus, kartais mokytojai naudoja ne vieną pratybų sąsiuvinį, tai sudaro problemų vaikams norint įsigyti savo vadovėlius.
„Keblu pasakyti mokiniams, kad jie turėtų įsigyti 5 ar 6 skirtingus leidinius, nes tai yra nelogiška. Galbūt yra ir tokių vaikų, kurie prisibijo tėvelių reakcijos, kai jų prašoma įsigyti kelias metodines priemones, nes tai yra finansinis klausimas.
Tačiau manau, kad kartais yra nueinama ir tiesiog lengvesniu keliu. Mokytojai yra baigę aukštąsias mokyklas, jie turėtų mokėti patys kurti mokomąjį turinį, kodėl jie to nedaro – didysis klausimas“, – priduria jis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Petkevičius tikina, kad ministerijai ši problema žinoma iš pavienių leidėjų, mokyklų ir savivaldybių.
„Problema tikrai egzistuoja, tačiau jos mastas nėra oficialiai įvertintas. Mūsų tikslas, kad kiekvienas mokinys turėtų prieigą prie kokybiškų mokymosi priemonių, o mokyklos galėtų dirbti teisėtai ir sklandžiai.
Suprantame iššūkius (...), tačiau mes pirmiausia siūlome naudotis nemokama, elektroniniame portale esančia mokomąja medžiaga. Ministerija nuolat teikia rekomendacijas naudotis teisėta autorių medžiaga“, – tikina J. Petkevičius.
Radijo klausytoja pabrėžė, kad neretai pratybų ar vadovėlių turinys yra kopijuojamas siekiant palengvinti tėvams krentančią finansinę naštą. Anot J. Petkevičiaus, mokinio krepšelis yra didinamas kasmet, tačiau vis dar yra nepakankamas.
„Žiūrint į gynybos biudžetą, mokinio krepšeliui didinti pinigų skirti negalime. Matome, kad jo nepakanka, todėl siūlome naudoti nemokamas mokymosi priemones arba dirbtinį intelektą“, – teigia viceministras.
Leidyklos „Šviesa“ turinio grupės vadovė J. Mikulevičiūtė priduria, kad problema žinoma ir leidėjams, nors jie, kaip ir ministerija, oficialiosios statistikos neturi, juos nuolat pasiekia leidėjų žinutės.
„Norėčiau akcentuoti, kad autorių teisės yra pažeidžiamos ne tik dauginant fizinį, bet ir skaitmeninį turinį. Mokytojai net neslepia, kad tai daro (...), tačiau iš kitos pusės – jų krūvis yra didelis, užduočių ruošimas užtrunka labai daug laiko“, – teigia ji.
