Seime – vėl siūlymai mažinti patekimo į Seimą kartelę politinių kandidatų sąrašams, o tautinių mažumų partijoms taikyti ne 5, o 3 procentų kartelę. Iniciatyvos autorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantis Jaroslavas Narkevičius sako, kad taip tautinės mažumos turėtų galimybę visavertiškai dalyvauti politiniame gyvenime. Tačiau opozicija kritikuoja – sako, siūlymais valdantieji jau ruošiasi rinkimams.
Nors iki Seimo rinkimų – dveji metai, į parlamentą grįžta siūlymai mažinti kartelę politinių kandidatų sąrašams, o dar labiau ją nuleisti tautinių mažumų partijoms.
„Kaip sakė vienas futbolo treneris, kol kamuolys žaidime – tai rezultatas yra neaiškus, bet reikia žaisti“, – sako Seimo LVŽS-KŠS frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui siūlymui nepritarus, jo iniciatorius tikisi, kad pritars Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Reikia argumentuoti ir stengtis, kad būtume išgirsti, kad mes nesiekiame kažkokio išskirtinumo, o atvirkščiai, kad tautinės mažumos būtų gerbiamos“, – teigia J. Narkevičius.
Siūlymas nenaujas, tik drabužis kitas. Anksčiau sumažinti kartelę partijoms nuo penkių iki trijų, o koalicijoms nuo septynių iki penkių siūlė tuo metu valdę „valstiečiai“. Savo siūlymą, tik nuosaikesnį, teikė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Šį kartą siūloma patekimo į Seimą ar Europos Parlamentą kartelę politinių partijų kandidatų sąrašams sumažinti nuo 5 iki 4 proc., jungtiniam kandidatų sąrašui – nuo 7 iki 6 proc. O jei partijoje daugiau nei trys ketvirtadaliai ne lietuvių tautybės asmenų, kandidatų sąrašai galėtų gauti mandatų, jei už juos balsavo ne mažiau kaip trys procentai rinkėjų.
Iniciatoriai sako, kad tokių taisyklių, užtikrinančių geresnį tautinių mažumų atstovavimą, yra ir kitose šalyse.
Tačiau politologai teigia, kad šiuo klausimų reikėtų plačios diskusijos.
„Jeigu taikome kažkokias lengvatas tautinių mažumų partijoms, kaip mes tada traktuojame, kas yra tautinių mažumų partija, kokio rezultato tada mes iš jų tikimės“, – aiškina Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariais įstatymą teikia ir keli „valstiečių“ bei „aušriečių“ atstovai. Opozicija įžvelgia politikavimą.
„Jie siūlo rinkimų sistemą keisti sau palankia linkme. Tai ir pats principas yra neteisingas, ir siūlymas niekuo nepagrįstas“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuvoje, man atrodo, tikrai, nepaisant pažiūrų ar tautinės kilmės, tu visgi turi galimybes veikti politikoje“, – priduria Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
Politologas M. Baltrukevičius atkreipia dėmesį, kad pakeitimai būtų naudingi daugiau partijų.
„Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ tai galbūt gali būti aktualu. Neatmestina, kad galbūt ir tiems patiems „valstiečiams“ galėtų būti aktualu. „Valstiečiai“ irgi gali turėti įtemptus rinkimus, tai pačiai Laisvės partijai, galbūt net Nacionaliniam susivienijimui šie klausimai gali būti aktualūs“, – sako M. Baltrukevičius.
Opozicija sako, kad nuleidus kartelę, kiltų rizika į parlamentą patekti ir nevisai draugiškoms, pavyzdžiui, prorusiškoms jėgoms. „Valstietė“ Ligita Girskienė nesutinka.
„Partijos yra tikrinamos ir tas kartelės mažinimas, tikrai nemanau, kad atvertų kelią patekti į politiką tam tikroms nedraugiškoms Lietuvai partijoms. Bet kitu atveju, mes turime labai įvairią Lietuvos visuomenę, tai ji turėtų būti plačiau atstovaujama“, – sako Seimo LVŽS-KŠS frakcijos narė.
Vis dėlto, net ir valdančiųjų atstovai pripažįsta, kad Rinkimų kodekso keitimo procedūra sudėtingesnė, reikalauja daugiau parlamentarų palaikymo, todėl ir šį kartą iniciatyva mažinti rinkimų kartelę gali subliūkšti.
