Socialdemokratai turi savo naują premjerę. Pasirinko Ingą Ruginienę, socialinės apsaugos ir darbo ministrę, turinčią asmeninių savybių tapti nauja Vilija Blinkevičiūte. Po 10 ar 20 metų. Ką iš to turės visi likusieji, sužinosime po kokių 8 mėnesių, o gal ir greičiau.
Stebuklų būna. Ne tik pasakose. Lietuva turėjo greitų, patirtimi nepagrįstų, ašarą spaudžiančių politinių skrydžių. Nesėkmingų. Visada yra tikimybė, kad šį kartą bus kitaip. Bet premjero kėdė – karšta vieta, durianti stipriau nei Seimo pirmininko ar prezidento. Pagal veiklos sudėtingumą ir mastą jos nepalyginsi net ir su didžiausios korporacijos valdymu, juo labiau – su profesinių sąjungų veikla, kokia sėkminga ir blizgi ji bebūtų.
Gražus veidas, pasitikėjimas, jaunatviška energija nėra trūkumas. Greičiau privalumas. Bet to nepakanka. Šita pozicija reikalauja universalaus, plataus ir gilaus pasirengimo visais pjūviais. Finansų ir kultūros, žemės ūkio ir švietimo, samdomų darbuotojų ir kapitalo valdytojų, socialiai pažeidžiamų ir sėkmę gaudančiųjų interesų supratimo. Kiekvienas sprendimas reikalauja rinktis ir derinti radikaliai priešingus poreikius.
Nėra tokio diplomo, kuris patvirtintų – esi pasirengęs ir jau gali. Nei teisininko, nei finansininko, nei dar kokia oficiali kvalifikacija netrukdo, bet ir negarantuoja. Yra tik vienas patikimas universitetas. Tai – gyvenimo, politikos mokykla. Ilgamečio darbo valstybei dovanota patirtis. Į šį postą deleguojama ką tik politike ir ministre tapusi kandidatė jos neturi. Gal tik fragmentus. Tradicija ateiti į aukščiausius postus sistemingai išlukštenus šios mokyklos pamokas Lietuvoje niekaip neprigyja.
Vyriausybės vadovas į rankas gauna visos valstybės biudžetą. Visų po kruopą suneštus mokesčius, pavirstančius į kelias dešimtis milijardų. Sudėjus viską, visus fondus, skolinimąsi, reik pridėti dar bent 10.
Jeigu stinga aiškaus supratimo, kaip veikia visa ganėtinai paini valstybės ir jos išteklių valdymo sistema, belieka slėptis už ministrų ar partijos liūtų kompetencijų, po kuriomis gali būti pakišta ir interesų.
Bet tada yra rizikos tapti ežiuku rūke, kuris yra, bet jo nėra, o iš žolės vis lenda nežinia kieno ausys, kol galiausiai viską užlieja šalta mėnulio šviesa.
Mokytis dirbant – blogas pasirinkimas. Ir vidaus, ir geopolitinės aplinkybės nežada ramybės ar pastovumo. Veikti reikės iš esmės krizinių situacijų sąlygomis. Patiriant viešą ir neviešą spaudimą iš koalicijos partnerių, opozicijos bei visuomenės. Nuo viso to gelbėja politinė branda, o jos nėra. Kandidatė yra politikos naujokė. Ir čia ne tas atvejis, kai nepartinis sukasi politikos rate. Tikra naujokė. Ir nebando to neigti.
Planas paprastas. Kompetencijų spragas užkaišys partiniai ir koaliciniai kolegos. Tie, kurie nenorėjo, negalėjo rizikuoti eidami į šį postą arba nesugebėjo.
Liūdno vaizdo ir likimo buvęs premjeras G. Paluckas atsirado iš po V. Blinkevičiūtės šešėlio. Kas mėgausis I. Ruginienės žavesio paunksme?
Regis, naujas politinis siužetas nebus nuobodus net ir be griaučių spintoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
