Nuo rugpjūčio skolinantis pirmajam būstui įsigyti turėtų užtekti 10 procentų pradinio įnašo, o ne 15 kaip dabar. Įsigaliojo naujos atsakingo skolinimo nuostatos. Vis dėlto bankai įspėja – tai nebūtinai reikš lengvesnį kelią į nuosavus namus. Bankai ir toliau vertins žmogaus jau turimus įsipareigojimus, finansinę padėtį. O kliūtimi mažesniam įnašui gali tapti ir gyventojo turimas senas sandėliukas ar apleistas žemės sklypas.
Nors koks nors senas sandėliukas ar garažas gali būti visai nebenaudojamas, vien jo turėjimas gali tapti rimta kliūtimi tiems, kurie ilgai taupė pirmajam būstui ir laukė rugpjūčio. Tada įsigalios naujos taisyklės dėl minimalaus pradinio įnašo.
„Tai pavyzdys, kad jei šiandien turi žemės sklypą, sandėliuką, garažą, toks gyventojas jau negali pretenduoti skolintis su minimalia riba“, – teigia „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
„Tai gali reikšti, kad, pavyzdžiui, gyventojas neturi būsto, bet yra paveldėjęs ar įsigijęs žemės sklypą ar kitą turtą, ir tada jis neatitiks reguliacinių reikalavimų“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ Būsto finansavimo srities vadovė Agnieška Vrubliauskienė.
Taisyklės dėl minimalaus pradinio įnašo pirmajam būstui nesikeitė daugiau nei 15 metų. Nuo rugpjūčio įsigyjant pirmuosius namus gali užtekti ir 10-ies, o ne 15-os procentų pradinio įnašo nuo perkamo būsto vertės. Tačiau tie, kurie per pastaruosius penkerius metus turėjo kito nekilnojamojo turto, kad ir mažos vertės, pretenduoti į šį palengvinimą negalės, net jei sandėliuką, garažą, pirtį ar sklypą nuspręs parduoti.
„Vertinta buvo ir tuo požiūriu, kad jei jau turi žmogus kažkokio nekilnojamojo turto, tai jis vis tiek turi kažkokio turto ir galėtų, jį pardavęs ar papildomai kaupdamas, sukaupti tą įprasto dydžio 15 procentų pradinį įnašą“, – teigia Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė.
Nors Lietuvos bankas pripažįsta, kad tokia nuostata kai kuriems gali sukelti nepatogumų, sako – taip nuspręsta dėl paprastumo.
„Gali prasidėti įvairūs vertinimo niuansai, kokia turima nekilnojamojo turto vertė, paskirtis, ir kodėl vieniems vienokia riba, kitiems kitokia. Tai visgi paprastumo dėlei pasirinktas toks apibrėžimas“, – aiškina N. Valinskytė.
Tačiau bankai įspėja, kad 10-ies procentų pradinio įnašo pirmiesiems namams gali neužtekti ir net neturintiems kito nekilnojamojo turto.
„Mes ir toliau atliksim individualų kiekvieno gyventojo vertinimą, atsižvelgsim į tokius dalykus kaip pajamų tvarumas, kredito istorija, įsigijamas turtas ir jo būklė. Ir pateiksim individualų pasiūlymą“, – teigia „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė L. Žukovė.
Bankai pataria patiems būsto pirkėjams tinkamai įsivertinti situaciją, pasiskaičiuoti, ar negalėtų pradiniam įnašui skirti daugiau.
„Svarbus aspektas, kad klientas visgi turi turėti finansines galimybes mokėti didesnę paskolos sumą, nes vis tiek mažesnis pradinis įnašas automatiškai reiškia didesnę paskolos sumą, didesnes mėnesines įmokas“, – pabrėžia „Swedbank“ Būsto finansavimo srities vadovė A. Vrubliauskienė.
Nors šiuo metu mažiausias reikalaujamas pradinis įnašas pirmajam būstui siekia 15 procentų, bankai pastebi – daugelis stengiasi įnešti daugiau ir taip mėnesio įmokas bei paskolos dydį susimažinti. Šiuo metu vidutinis pradinis įnašas siekia apie 23-27 procentus pirmojo būsto vertės.
