Buvę įtakingi Vokietijos politikai Azerbaidžano sostinėje ir vėl susitiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino sėbrais. Tai atskleidė žurnalistų tyrimai ir patvirtino pas kanclerį Friedrichą Merzą viešėjęs Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Vokietijos kancleris sako, kad jis nesusijęs su tokiais susitikimais. Ekspertai perspėja, kad neoficialūs derybininkai ir jų susitikimų serija kenkia Vokietijai ir Ukrainai, tyčia ar netyčia tarnauja agresorei Rusijai.
„Nutylėta Maskvos kolona“ – tokia antraštė paskelbta liepos 16 d. pasirodžiusiame įtakingame Vokietijos savaitraštyje „Die Zeit“. Tą pačią dieną kartu su laikraščiu šį tyrimą vykdžiusi visuomeninio transliuotojo ARD televizijos laida „Kontraste“ parodė ir ilgą reportažą apie paslaptingą vakariečių ir rusų susitikimą Baku.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Žurnalistiniai tyrimai atskleidė, kad buvę įtakingi Vokietijos ir Šveicarijos politikai nuo 2024 m. jau mažiausiai penkis kartus susitiko su Kremliui artimais rusais Azerbaidžane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
- Susitikimų turinys neatskleidžiamas, bet spėjama, kad juose kalba eina apie karą Ukrainoje ir galimus Vokietijos, Vakarų santykius su Rusija.
- Susitikimai tebevadinami oficialiai 2021 m. nutrauktu „Peterburgo dialogu“, kurį prieš 25 metus sukūrė Vladimiras Putinas ir tuometis Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.
- Apie naujausią liepos 13 d. Baku įvykusį slaptą susitikimą patvirtino ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Berlyne.
- F. Merzas sako, kad šie susitikimai nederinti su jo Vyriausybe.
- Vakarų saugumo tarnybos ir ekspertai šiuos susitikimus vertina kaip Rusijos bandymą daryti įtaką Vokietijos politikai ir skaldyti Vakarus.
Naujausiame liepos 13 d. susitikime užfiksuoti šie veikėjai iš Vakarų: iš aktyvios politikos pasitraukę konservatorius Ronaldas Pofalla (g. 1959 m.) – buvęs Angelos Merkel Vyriausybės kanceliarijos, taip pat CDU frakcijos Bundestage vadovas; taip pat politinių postų nebeužimantis socialdemokratas Matthiasas Platzekas (g. 1953 m.), kuris yra trumpai vadovavęs SPD partijai ir buvo Brandenburgo žemės ministru pirmininku; buvęs Šveicarijos ambasadorius Berlyne Timas Guldimannas (g. 1950 m.); buvęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinis sekretorius šveicaras Thomas Gremingeris (g. 1961 m.). Kaip Rusijos pusės atstovus žurnalistai identifikavo šiuos ponus: „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininką, premjero duonos ragavusį Viktorą Zubkovą (g. 1941 m.), Rusijos mokslų akademijos Europos instituto vadovą Aleksejų Gromyką (g. 1969 m.), ES sankcionuotų asmenų sąraše esantį Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidentūros vadovą Valerijų Fadejevą (g. 1960 m.).
Kadrai iš lėktuvo, restorano, viešbučio
Tyrimą atlikę žurnalistai fiksavo abu buvusius Vokietijos politikus nuo pat liepos 12 d. skrydžio iš Berlyno į Baku. „Die Zeit“ atkreipia dėmesį, kad konservatoriaus ir socdemo skrydis drauge tarsi atspindi valdančiąją CDU ir SPD koaliciją mažu masteliu. Skirtumas tas, kad jiedu nebeužima jokių aktyvių postų politikoje, tačiau panašu, kad jie visgi turi tikslų užsienio politikoje. „Nors ir neužima jokių pareigų, abu vyrai savo partijose turi puikius ryšius“, – apie praeityje įtakingus politikus rašo laikraštis.
Televizijos laida „Kontraste“ reportažo pradžioje ištraukia dar vieną senieną – fotografijos kadrą, kuriame užfiksuotas V. Putinas su tuomečiu Vokietijos kancleriu socialdemokratu Gerhardu Schröderiu. Jiedu prieš 25-erius metus įsteigė dvišalius santykius puoselėjantį formatą „Peterburgo dialogas“ ir tebepalaiko draugiškus santykius. „Peterburgo dialogui“ 2015–2021 m. vadovavo R. Pofalla. Tuo laikotarpiu iš Rusijos pusės projektui vadovavo susitikime dalyvavęs V. Zubkovas. M. Platzeckas irgi buvo aktyvus „Peterburgo dialoge“ ir buvo ilgametis kito formato – Vokietijos ir Rusijos forumo – vadovas (nuo 2014 m. iki pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 m.). Tokie veikėjai Vokietijoje vadinami suprantančiais (arba atjaučiančiais) Putiną, suprantančiais (arba atjaučiančiais) Rusiją (Putinversteher, Russlandversteher), tačiau tai daugiau reiškia ne supratimą ir išmanymą, bet pataikavimą ir advokatavimą Rusijai. Šio termino konotacija yra neigiama.
Trumpuose slaptai filmuotuose kadruose matyti Vokietijos politikai oro uostuose sekmadienį, taip pat pirmadienį atvykstantys į susitikimą prabangiame penkių žvaigždžių viešbutyje „Four seasons“, kuriame buvo apsistoję rusai. Žurnalistai sugebėjo įsitaisyti ir prabangiame restorane „Mugam Club“, kuriame, skambant gyvai liaudiškai azerbaidžaniečių muzikai, sekmadienį puotavo delegacija iš Rusijos. Vokiečių ir šveicarų prie stalo nebuvo. Jie atvyko tik į darbinį susitikimą kitą dieną, kuris vyko už uždarų durų ir nuo smalsių akių buvo kruopščiai saugomas apsaugininkų. Po keturias valandas trukusio susitikimo išėjusius vokiečius bandė kalbinti žurnalistai, tačiau tie nesileido į kalbas. Tik leptelėjo, kad šiame viešbutyje jie neapsistojo, nes jiems tai per prabangu, o kelionę ir susitikimą finansuoja patys iš savo kišenės. ARD naujienų portale aprašomas „Kontraste“ tyrimas pateikia dar vieną įdomią detalę: antradienį nugirstą buvusių politikų pokalbį Baku oro uosto kavinėje. „Kol tavęs nebuvo, ką tik išsprendėme Ukrainos konfliktą“, – tokį juokelį prie stalo grįžtančiam R. Pofallai mestelėjo M. Platzeckas. Jis pats žurnalistams vėliau sakė, kad neatsimena, jog būtų taip sakęs, į kitus klausimus buvęs politikas nesiteikė atsakyti. Šį žurnalistinį tyrimą atliekantys žurnalistai Rusijos pusei taip pat nusiuntė klausimus raštu, tačiau atsakymo negavo.
Vis dar dialogas ar jau afera?
„Peterburgo dialogas slapta tęsiasi“, – apie nuo 2024 m. vis pasikartojančius susitikimus neva neutralioje teritorijoje Baku skelbia „Kontraste“. Remiantis „Die Zeit“ ir „Kontraste“ tyrimais, vadinamoji „Baku-Connection“ grupė reguliariai susitinka Azerbaidžano sostinėje, bent vieną kartą susitikimas įvyko ir Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Manoma, kad jau įvyko bent penki tokie susitikimai. Savaitraštis „Die Zeit“ rašo, kad tai yra ypač problemiška vokiečių ir rusų santykių puoselėjimo forma Ukrainos karo laikais, o tai, kad šiems susitikimams jie toliau naudoja „Peterburgo dialogo“ pavadinimą, yra tik viena iš daugelio keistenybių.
„Būtų klaidinga manyti, kad susitikimai Baku – tai tiesiog jaukūs senstančių ponų susibūrimai, kuriuose jie dar kartą nori pasijusti svarbūs. Vokietijos saugumo tarnybos rimtai vertina tai, kas vyksta prie Kaspijos jūros, – savaitraštis „Die Zeit“ rašo, kad žurnalistinio tyrimo metu užfiksuotus susitikimus jos vertina kaip Rusijos įtakos operaciją. – Rusijos pusė taip bando daryti įtaką Vokietijos politikai. Šios nuomonės laikosi ir kitos Vakarų saugumo tarnybos. Briuselyje kai kurie jau kalba apie „Baku aferą“.“
Rusijos politikos analitikas Stefanas Meisteris iš analitinio centro „Deutsche Gesellschaft für Auswärtige Politik“ (DGAP) savaitraščiui sakė, kad tokie susitikimai yra kritikuotini, nes jie vyksta su problemiškais žmonėmis, kurie nėra derybų mechanizmo dalis, o priklauso Rusijos propagandos aparatui. Pasak jo, kas sėda prie vieno stalo su V. Zubkovu ir V. Fadejevu, tas leidžia Rusijos pusei save panaudoti kaip įrankį. Rusai puikiai žino, kad „Peterburgo dialogo“ dalyviai vokiečiai yra vakarykščiai politikai, bet jie gali būti naudingi. „Jie vis dar turi ryšių su aukščiausiaisiais sluoksniais, o tai rusams įdomu – ir būtent čia glūdi šių susitikimų pavojus“, – teigė S. Meisteris.
Televizijos laidos kalbintai politologei Sarah`ai Pagung, kuri vadovauja Körberio fondo Berlyno biurui, užkliuvo ir vokiečiai: „Jie priklauso tiems seniesiems tinklams, kurie pastaruosius du dešimtmečius klaidingai vairavo Vokietijos užsienio politiką Vidurio ir Rytų Europos atžvilgiu. Todėl tikrai nepatartina dabar vėl jiems patikėti šių kontaktų.“
Alijevas pažėrė prie Merzo detalių
„Kontraste“ laida priminė, kad pernai viename tokių susitikimų dalyvavo ir aktyvus SPD politikas, Bundestago narys Ralfas Stegneris, jis ne kartą susilaukė kritikos dėl savo aktyvaus pasisakymo dėl poreikio palaikyti dialogą su Rusija. Tuomet jis atsisakė komentuoti susitikimo turinį, pareiškė, kad naudojo kelionei privačias lėšas, pakartojo, kad karinio konflikto metu pasisako už visus įmanomus būdus siekti taikos.
Televizijos kalbintas kitas Bundestago politikas, griežtos laikysenos Rusijos atžvilgiu reikalaujantis krikščionis demokratas Roderichas Kiesewetteris sukritikavo tokius šešėlinės diplomatijos bandymus. Jis nuogąstavo, kad tokiais susitikimais galimai siekiama grąžinti Vokietijos energetikos politikos pakeistą kryptį į senas vėžes, nes būtent R. Pofalla ir M. Platzeckas neslėpė palaikymo tokiems dvišaliams energetikos projektams kaip „Nord Stream“. R. Kiesewetteris nuogąstauja, kad „Baku afera“ Rusija siekia įkalti pleištą Vakaruose, sudaryti įspūdį, kad Vokietija yra linkusi eiti atskiru keliu, išduoti bendrus europiečių tikslus ginant Ukrainą. Jau vien tai yra Kremliaus „kognityvinio karo“ sėkmė, mano R. Kiesewetteris.
Žurnalistų gauti slapti dokumentai atskleidė ir Rusijos taktiką. Rusijos Mokslų akademijos Europos instituto, kuriam vadovauja susitikime dalyvavęs A. Gromyka, slaptoje ataskaitoje, su kuria 2024 m. galėjo susipažinti „Die Zeit“ ir „Kontraste“, teikiama rekomendacija Rusijos vadovybei „esamais kanalais kurstyti vokiečių baimę dėl galimo konflikto tarp NATO ir Rusijos Federacijos“.
Tyrimą atlikę žurnalistai kreipėsi ir į Vokietijos Vyriausybę, jie klausė apie susitikimus Baku. Jie gavo trumpą atsakymą, kad šie susitikimai yra nesuderinti su Vyriausybe. Antradienį šiuo klausimu teko pasisakyti ir F. Merzui, ir jo svečiui – Azerbaidžano prezidentui I. Alijevui. Spaudos konferencijoje „Deutsche Welle“ paklausė, kaip kancleris vertina tokius susitikimus ir kaip svečias patartų Putinui užbaigti karą Ukrainoje.
„Apie tokį susitikimą nieko nežinau. Mes jau daug mėnesių bandome išjudinti Putiną kalbėtis. Ne kartą ir europiniu lygiu kartu su Ukraina siūlėme tokius pokalbius, bet prezidentas Putinas atsisako atvykti į tokius susitikimus“, – teigė jis ir pridūrė, kad V. Putinas galėtų pabaigti šį karą ir eiti į dialogą, bet kol jis to nedaro, Vokietijos ir Europos pareiga yra visokeriopai padėti Ukrainai.
Autokratinės šalies vadovas I. Alijevas atrodė pasiruošęs šiam klausimui. Jis teigė apie minimus susitikimus Baku sužinojęs iš britų leidinio „The Times“ publikacijos, bet ne iš Vokietijos ar Rusijos. Jis spaudos konferencijoje sakė, kad gavo informaciją iš Azerbaidžano Pasienio tarnybos, ši patvirtina, kad iš tiesų vyko toks „slaptas susitikimas“. Prezidentas pavardėmis išvardijo vokiečius ir rusus, nurodė, kada jie atskrido ir išskrido. Kartu jis pabrėžė apie susitikimo turinį nežinantis, tačiau palaikantis visus įmanomus kelius į taiką: „Jei šis susitikimas prisidėtų prie karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos, mes galime tai tik pasveikinti.“
Vokietijos žiniasklaidoje abejojama būtent tokio kelio prasme ir nauda. „Die Zeit“ savo tyrimą baigia klausimu: „Šešėlinė diplomatija savo iniciatyva ir už savas lėšas. Kam ji galiausiai pasitarnaus – vokiečiams ar rusams?“
