Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta paroda, pristatanti permainų kartą ir Šiaulių virsmus 9-ajame dešimtmetyje.
1980 m. laikomi kūrybinės bangos šalies fotografijoje pradžia. Tada Vilniuje surengtoje jaunųjų fotografų parodoje, kuri eksponuota ir Šiauliuose, išryškėjo naujos estetinės nuostatos, fotografiją nutolinusios nuo dominavusio dokumentinio fiksavimo. 9-ajame dešimtmetyje susiformavusi fotografų karta atskleidė savo fotografinę kalbą, kuri pasižymėjo antiestetika, kasdienybės poetika, ironišku santykiu su aplinka.
„Eksperimentavo labai aštriai, avangardiškai. Jų kūryba pasižymi ypač atviru to meto, tos sovietinės realybės apnuoginimu. <...> Pagrindiniai kūriniai buvo sukurti iki 9-ojo dešimtmečio vidurio. Buvo pats gūdžiausias sąstingio laikotarpis. Disidentinė kūryba buvo pavojinga“, – pasakoja Šiaulių fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Šiandien Šiaulių fotografijos muziejuje eksponuojamų fotografijų autoriai sako praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį lig šiol gerai prisimenantys.
„Miesto vaizdai, peizažai irgi buvo minimalistiniai. Ką pagauti, ką parodyti – kiekvienas iš savęs stengėsi tą padaryti. Tuo metu buvome truputį atitrūkę nuo tradicinės Lietuvos fotografijos. Tokia maištininkų karta, Šiauliuose mano bičiuliai Algimantas Vaivada, Klemas Jankūnas. Ėjome netradicinės Lietuvos fotografijos kryptimi“, – sako fotografijų autorius Arūnas Vileikis.
Parodos autoriai vaizdavo nepagražintą sovietmečio realybę. Kęstutis Bingelis pristato 1980 m. darytas fotografijas Kanaruose. Sako, kad to meto kelionė į Vakarus prilygo stebuklui.
„Nepriėjome nei prie buitinės technikos, nei prie muzikos, nei prie aparatūros. Apie dvasinius [dalykus] ką nors šnekėti... Tuo dalyku stebėjomės. Reikėjo tą laikmetį būti, suprasti, kad kaip nors perkąstum, išsisuktum. Fotografija jau tada buvo galimybė būti kitokia išraiškos priemone. Ne vien teptuku, ne vien grafika. Nes ir technika buvo“, – dalijasi fotografijų autorius Kęstutis Bingelis.
Parodai atrinkti originalūs, autoriniai fotografijų atspaudai, dauguma jų apipavidalinti pačių autorių gamintais autentiškais pasportais. Dauguma atspaudų vienetiniai, sukurti naudojant tonavimo, viražavimo, montažo ir kitas fotografines technikas.
„Parodoje eksponuojami išskirtinai originalūs to laikotarpio atspaudai. Praktiškai visi jie net pačių autorių rankomis supasportuoti, jų pačių gamybos pasportais, dažytais, klijuotais ir kitaip apipavidalintais. Tai iš tikrųjų labai autentiška paroda. Joje stengtasi atspindėti kiekvieno iš autorių kūrybinio braižo momentus“, – teigia V. Ulinskytė-Balzienė.
Parodoje eksponuojami darbai iš Fotografijos muziejaus fondų ir autorių kolekcijų.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
