Pabandykite prisiminti paskutinę dieną, kai jūsų darbotvarkė nebuvo užpildyta darbais, susitikimais ir kitais neatidėliotinais reikalais. Ar tai buvo vakar, šią savaitę, o gal jau labai seniai? – klausia portalas „ScienceAlert“.
Daugeliui žmonių šiuolaikinis gyvenimo ritmas – tai viena įtempta diena po kitos.
Žurnale „Behavioral Sciences“ paskelbtame straipsnyje socialinių mokslų tyrinėtojai iš Singapūro institucijų nagrinėjo ankstesnius tyrimus ir teorijas, kad suformuluotų tokį teiginį: žmonių kūnai ir protai nespėja vytis sparčios visos žmonijos pažangos.
Šio teiginio esmė yra tokia: žmonės evoliucionavo prisitaikydami prie nedidelių pažįstamų grupių ir reaguodami į tiesiogines, atpažįstamas grėsmes.
Dabar mes gyvename didžiulėse bendruomenėse, nuolatos esame pasiekiami ir patiriame daug spaudimo, kuris stiprina konkurencijos jausmą.
Naujasis tyrimas rodo, kad šis „evoliucinis neatitikimas“ vėliau sukelia rimtų fizinių ir psichinių sveikatos problemų – nuo nutukimo iki nerimo.
„Tai reiškia, kad turėtume galvoti ne tik apie individualų atsparumą, bet ir apie tai, kaip projektuojami miestai ir bendruomenės“, – teigia aplinkos psichologė Sara Čan iš Singapūro technologijų ir dizaino universiteto.
Pavyzdžiui, prieš interneto erą buvo lengviau suvokti savo padėtį grupėje. Dabar mes nuolat lyginame save su draugais, giminaičiais, įžymybėmis ir net nepažįstamaisiais.
„Konkurencija nėra naujas reiškinys, tačiau šiuolaikiniame gyvenime ji gali atrodyti nuolatinė“, – sako tyrimų psichologas Jose Yong iš J. Cooko universiteto Singapūre.
„Evoliucinė perspektyva gali padėti paaiškinti, kodėl žmonės taip stipriai reaguoja į palyginimus ir baimę atsilikti, net jei šie signalai ateina iš nepažįstamųjų ar ekranų, o ne iš nedidelės socialinės grupės.“
Be to, susiduriame su tokių problemų kaip klimato kaita, pasaulinės pandemijos, ekonominis nestabilumas ir technologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pažanga, sudėtiniu poveikiu – tai, ką tyrėjai apibūdina kaip „daugiakrizę“.
„Šie įvykiai – nuo didelių pasaulinių sukrėtimų iki jų psichosocialinių pasekmių – vis dažniau pripažįstami kaip tarpusavyje susiję taip, kad vienas kitą sustiprina“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.
Ankstesni tyrimai taip pat atkreipė dėmesį į šias idėjas, teigdami, kad gyvenimas perpildytuose miestuose sukelia mūsų kūnams jausmą, tarsi mes nuolat patirtume puolimą, ir kad, kalbant apie įtaką mūsų rūšies evoliucijai, šiuolaikinė kultūra iš tiesų smarkiai pranoksta aplinkos veiksnius.
Tyrėjai savo koncepciją vadina „Socialinės evoliucijos nesuderinamumo ir konkurencijos hipoteze“ ir teigia, kad geresnis jos supratimas galėtų padėti spręsti kai kurias mūsų laikų psichologines problemas.
Tai taip pat turi reikšmę miestų ir miesto aplinkos planavimui. Vietas galima suprojektuoti taip, kad jos atrodytų mažiau perpildytos ir ne tokios slegiančios – akivaizdus išeities taškas yra natūralių erdvių ir žalesnės aplinkos panaudojimas.
Tai taikoma ir skaitmeninėms erdvėms. Mokslininkai teigia, kad neturėtume atsisakyti skaitmeninės pažangos, bet ji turėtų būti sukurta taip, kad mažintų konkurencijos jausmą, o ne jį skatintų.
Tyrimą rasite čia.
