Didėjant vėjo ir saulės elektrinių pajėgumams bei augant elektros suvartojimui Lietuvoje, bendras lanksčių priemonių poreikis šalyje iki 2035 metų išaugs beveik 3 gigavatais (GW), rodo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ataskaita.
Lankstumo poreikių ataskaitos 2028–2035 m. duomenimis, bendras lanksčių priemonių poreikis Lietuvoje iki 2035 m. padidės nuo 4,36 iki 7,13 GW.
„Augant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) kiekiui, vis svarbiau užtikrinti, kad sistema gebėtų lanksčiai reaguoti į generacijos ir vartojimo pokyčius. Pokyčiams ruošiamės iš anksto – atlikta analizė rodo, kad Lietuvos elektros energetikos sistema yra lanksti ir turi prielaidas sėkmingai integruoti tolesnę AEI plėtrą, tačiau kartu matome augantį įvairių lankstumo sprendimų poreikį ateityje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo plėtros grupės vadovas Tadas Kivilis.
Teigiama, kad sistemos lankstumą užtikrins apkrovos atsako sprendimai, tarpsisteminės elektros mainai, energijos kaupimo įrenginiai, „Power-to-X“ technologijos ir lanksčiai veikiančios elektrinės. Taip pat, anot ataskaitos, svarbų vaidmenį ateityje atliks ir didėjanti elektrifikacija.
Ataskaitos išvados rodo, kad, įvertinus numatomą Lietuvos elektros energetikos sistemos raidą, sistema gebės prisitaikyti prie besikeičiančių tinklo sąlygų ir didėjančios atsinaujinančių energijos išteklių integracijos.
„Litgrid“, remdamasi ataskaitos rezultatais, planuoja parengti Lietuvos lankstumo rinkos vystymo planą, kurį rinkai numatoma pristatyti iki šių metų ketvirtojo ketvirčio pabaigos.
Nurodoma, kad ateityje ataskaita bus atnaujinama kas dvejus metus, siekiant reguliariai įvertinti sistemos poreikių pokyčius ir rinkos vystymosi kryptis.
Pirmąją Lietuvos elektros energetikos sistemos lankstumo poreikių ataskaitą 2028–2035 m., kurią parengė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su elektros skirstymo sistemos operatoriumi ESO, patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
