„airBaltic“ toliau susiduriant su finansiniais sunkumais Lietuvos oro uostai teigia kol kas negavę žinių, jog įmonė rengtųsi nutraukti ar mažinti skrydžius iš Lietuvos ir į ją. Vis dėlto, aviacijos ekspertas Aurimas Stikliūnas ragina situaciją vertinti rimtai, kadangi praktika rodo, jog pakeisti esamus skrydžius užtruktų nemažai laiko.
Pasak aviacijos eksperto, yra rizika, jog oro bendrovė pasitrauks iš Lietuvos, kadangi ją slegia dideli finansiniai sunkumai.
„Šiuo metu rizika yra labai didelė, kadangi oro linija jau nevykdo savo įsipareigojimų obligacijų turėtojams. Taip pat rugpjūtį turi grąžinti trumpalaikę 30 milijonų paskolą Latvijos vyriausybei. Oro bendrovės finansiniai sunkumai yra labai ženklūs, atsižvelgiant bendrai į visą rinkos situaciją – tiek ir degalų kainas, tiek ir situaciją dėl orlaivių variklių“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako aviacijos ekspertas.
Susiekimo ministras Juras Taminskas ketvirtadienį patvirtino, jog yra rengiamas atsarginis planas, jeigu bendrovė nuspręstų pasitraukti, sumažinti skrydžių ar imtųsi kitų priemonių. A. Stikliūno teigimu, situaciją reikėtų vertinti rimtai, kadangi esami pavyzdžiai su Lietuvos oro bendrove „AirLituanica“ ir estų aviakompanija „Nordica“ rodo, jog šioms oro bendrovėms sustabdžius veiklą, skrydžiai greitai nebuvo atkurti.
„Nedrįsčiau teigti, jog situacija yra valdoma ir nieko nenutiks. „airBaltic“ šiuo metu per metus aptarnauja virš milijono keleivių bendrai Lietuvos oro uostuose, kas yra apie 15 proc. (...) Šios oro bendrovės veiklos nutraukimas turės tikrai ženklią įtaką tiek oro uostams, tiek bendrai šalies pasiekiamumui, žinant, kad šiuo metu skraidinama 24 kryptimis, iš kurių daugiau nei 10 yra strategiškai svarbios. (...) Labai geras pavyzdys Londono Sičio krypties nutraukimas. Matome, kad alternatyvos iki šiol neatsirado“, – komentuoja pašnekovas.
Nors yra kalbama, jog „airBaltic“ galėtų pakeisti kitos oro bendrovės, eksperto teigimu, tai padidintų skrydžių dažnumą, tačiau tiesioginio susisiekimo tarp Lietuvos ir didžiųjų Europos centrų neužtikrins.
„Šiuo metu verslui ir Susisiekimo ministerijai teks galvoti, koks galėtų būti planas ir alternatyva tam, kad užtikrintume tiesioginį susisiekimą su didžiaisiais verslo „hubais“, į kuriuos šiuo metu vykdo „airBaltic““, – sako A. Stikliūnas.
Yra trys scenarijai
Latvijos valstybei priklauso 88 procentai „airBaltic“ akcijų ir ar suteikti oro bendrovei paskolą, priklausys nuo Vyriausybės. Pavasarį bendrovei Vyriausybė jau buvo suteikusi 30 mln. eurų paskolą.
„airBaltic“ esama situacija prasidėjo nuo pandemijos.
A. Stikliūnas
Vis dėlto, A. Stikliūnas akcentuoja, kad sprendimas yra ne tik Vyriausybės rankose. Galimi trys scenarijai, kas galėtų nutikti su oro bendrove. Vienas jų – galėtų atsirasti strateginis investuotojas, kuris užtikrintų pakankamą lėšų kiekį.
„Šiuo metu oro bendrovė skelbia, kad vien tik artėjančiam žiemos sezonui reikės apie 150 milijonų eurų, neskaitant visų įsipareigojimų, kuriuos oro bendrovė turi įvykdyti. (...) Ar oro bendrovė dabar būtų pajėgi vėl prisiimti papildomus įsipareigojimus iš Latvijos vyriausybės? Manau, kad tai yra labai didelė rizika oro bendrovei subyrėti“, – sako aviacijos ekspertas.
Antras scenarijus – oro bendrovės restruktūrizacija.
„Tai yra susitarimas su esamais obligacijų turėtojais – skolos restruktūrizavimas ir viso veiklos tinklo optimizavimas. Tai reikėtų atsižvelgti į ir į kryptis, kurios galėtų būti pelningos ir taip padėtų oro bendrovei toliau tęsti veiklą. Bet, natūralu, be krypčių mažinimo čia nebūtų apsieita“, – tikina A. Stikliūnas.
Trečias scenarijus, anot eksperto, būtų pats blogiausias, kadangi neatsiradus finansų ir Latvijos vyriausybei nesuradus būdų padėti šiai oro linijai, tikėtina, žiemos metu tektų nutraukti veiklą.
Iššūkių jau buvo anksčiau
Prasidėjus karui Irane pasaulyje oro bendrovės nemažai kalbėjo apie išaugusias aviacinio kuro kainas, galimus skrydžių atšaukimus vasaros laikotarpiu. Anot pašnekovo, tai turėjo įtakos, tačiau čia tik ledkalnio viršūnė.
„„airBaltic“ esama situacija prasidėjo nuo pandemijos. Šios aplinkybės lėmė, kad oro bendrovei vėlgi reikėjo peržiūrėti savo strategiją. Toliau sekė karas Ukrainoje, kas labai ženkliai paveikė apskritai visą oro linijų strategiją, kadangi visas verslo modelis paremtas skrydžiais iš Rytų Azijos sujungiant su Vakarų Europa.
Šitą verslo modelį jie sėkmingai sugebėjo pakeisti ir atidarė ne vieną bazę už Latvijos ribų, neskaitant Lietuvos, pradedant nuo Gran Kanarijos ir baigiant Suomija. Tai tas trumpalaikis strateginis sprendimas davė teigiamą naudą“, – teigia aviacijos ekspertas.
Tačiau oro linijos susidūrė su kitais papildomais iššūkiais, tokiais kaip variklių gedimai.
„Į orlaivius yra įdiegti „Pratt & Whitney“ varikliai, kurie turi begalę problemų, dėl kurių apie 20 procentų oro bendrovės orlaivių buvo tiesiog ant žemės, nes strigo remonto tiekimo grandinės ir bendrai visas aptarnavimas. (...) Tai nėra vienkartinis atvejis, kalbant apie degalų kainas. Ši situacija jau rutuliojasi eilę metų ir matom dabar viso to pasekmes“, – sako jis.
