Pekine jo laukė raudonas kilimas, garbės sargyba, Kinijos ir Rusijos vėliavėlėmis mojuojantys vaikai. Kinija siekė parodyti, kad Rusija išlieka privilegijuota partnerė, ypač po pastarojo Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tačiau už demonstratyvios šilumos slypi sudėtingesnė realybė. Praktiniai rezultatai atrodo gausūs – paskelbti dešimtys bendradarbiavimo susitarimų ir pratęsta draugystės sutartis. Tačiau nė vienas nesignalizuoja strateginio lūžio.
Būtent energetika geriausiai parodo tikrąjį jėgų balansą. Maskvai ypač svarbus dujotiekis „Sibiro galia 2“, kuris išplėstų galimybes eksportuoti rusiškas žaliavas į Kiniją. Tačiau ir po šio susitikimo liko neišspręsti svarbiausi kainų ir terminų klausimai. Kremlius kalba apie „bendrą supratimą“, bet galutinio susitarimo nėra jau ne vienerius metus.
Todėl susitikimas Pekine pirmiausia buvo skirtas parodyti stabilumui ir vienybei. Tačiau už viešos demonstracijos slypi kita tendencija – Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, o Pekinas tuo naudojasi pragmatiškai. Kuo ilgiau tęsis Rusijos karas Ukrainoje ir atitinkamai Kremliaus izoliacija nuo Vakarų, tuo labiau ši asimetrija tik gilės.
Tai nėra atsitiktinumas. Pekinas puikiai supranta, kad jo derybiniai svertai Rusijos atžvilgiu tik stiprėja. Europa ilgą laiką buvo pelningiausia Rusijos energetikos rinka, tačiau karo fone tai pasikeitė. Kremlius alternatyvų praktiškai nebeturi ir nori, kad šis projektas būtų realizuotas, bet Kinija gali sau leisti neskubėti.
Tą patį rodo ir prekybos statistika. Kinijos ir Rusijos prekyba pernai siekė apie 230 mlrd. JAV dolerių, tačiau per metus sumažėjo beveik 7 proc. Tai buvo pirmas kritimas per penkerius metus. Tą lemia Vakarų sankcijos, naftos kainos, silpnesnė Rusijos rinkos paklausa ir Kinijos nenoras pernelyg komplikuoti santykių su Vakarais.
Svarbu ir asimetrija. Kinijai Rusija nėra kritiškai svarbi ekonominė partnerė – jos dalis Kinijos užsienio prekyboje siekia vos apie 4 proc. O daugiau nei trečdalis Rusijos užsienio prekybos vyksta būtent su Pekinu. Tai ir vėl rodo, kam šių santykių reikia labiau.
Politiniu lygmeniu Xi ir Putinas pasiuntė aiškią žinią Vašingtonui. Abu lyderiai kritikavo JAV vienašališkumą, priešraketinės gynybos vystymo planus ir taikomą spaudimą. Xi perspėjo dėl grįžimo prie „džiunglių įstatymų“, aiškiai turėdamas omenyje Trumpo karinės jėgos naudojimą.
Vis dėlto nėra ženklų, kad Pekinas būtų daręs spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje pabaigos. Simboliška, kad bendrame pareiškime, kurį publikavo Rusija, atsirado ir Kremliaus mėgstama tezė apie būtinybę spręsti „gelmines karo priežastis“. Tai formuluotė, kurią Maskva naudoja bandydama pateisinti agresiją ir perkelti atsakomybę Vakarams.
Todėl susitikimas Pekine pirmiausia buvo skirtas parodyti stabilumui ir vienybei. Tačiau už viešos demonstracijos slypi kita tendencija – Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, o Pekinas tuo naudojasi pragmatiškai. Kuo ilgiau tęsis Rusijos karas Ukrainoje ir atitinkamai Kremliaus izoliacija nuo Vakarų, tuo labiau ši asimetrija tik gilės.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
