NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Vašingtone pabandė nuraminti Donaldą Trumpą. Tą pavyko padaryti tik iš dalies.
Po porą valandų trukusio pokalbio Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas parašė lakonišką, bet iškalbingą žinutę: NATO „nebuvo su mumis, kai mums reikėjo“. Rutte netrukus pripažino, kad Trumpas yra „stipriai nusivylęs“ sąjungininkais. Išvengta bent jau tolesnio klausimo, ar amerikiečiai apskritai galėtų trauktis iš Aljanso, eskalavimo.
Politinė temperatūra įkaitusi, bet strateginė inercija tebėra stipri. Rutte į Vašingtoną vyko vengdamas moralizuoti ir neturėdamas iliuzijų. NATO vadovas pripažino, kad dalis europiečių į karo Irane situaciją reagavo per lėtai. Kartu pabrėžė, jog dauguma Europos valstybių leido naudotis savo karinėmis bazėmis ir oro erdve. Europa buvo ir išliko JAV galios projekcijos platforma, net jei Trumpas tą toliau atkakliai neigia.
Todėl Rutte argumentas Vašingtone buvo paprastas: galima pykti ant europiečių dėl greičio, dėl atsargumo, dėl politinių išlygų. Bet sunku neigti, kad be Europos infrastruktūros JAV veikti būtų gerokai sunkiau ir brangiau. Irano karo kontekstas tą tik dar labiau išryškino.
Ir visgi Trumpo aplinkoje skepsis NATO atžvilgiu pasiekė neregėtą mastą. Nors palaikymas Aljansui amerikiečių visuomenėje išlieka didelis, viešosios erdvės komentatoriai – net tie, kurie nėra susiję su administracija, – bara Europos šalis ir abejoja tolesnio bendradarbiavimo nauda. Tad nors operaciniu lygmeniu NATO veikia kaip niekada efektyviai, jį supantis politinis fonas niūrus.
Ir visgi Trumpo aplinkoje skepsis NATO atžvilgiu pasiekė neregėtą mastą. Nors palaikymas Aljansui amerikiečių visuomenėje išlieka didelis, viešosios erdvės komentatoriai – net tie, kurie nėra susiję su administracija, – bara Europos šalis ir abejoja tolesnio bendradarbiavimo nauda. Tad nors operaciniu lygmeniu NATO veikia kaip niekada efektyviai, jį supantis politinis fonas niūrus.
Karo Ukrainoje akivaizdoje transatlantinių santykių tolesnis aižėjimas labiausiai paveiktų tokias šalis kaip Lietuva. Europos sąjungininkai šiandien nepajėgtų pakeisti maždaug 80 tūkst. JAV karių, dislokuotų žemyne. Dar daugiau – europiečiai vis dar turi rimtų trūkumų ryšių, žvalgybos, strateginės logistikos, degalų papildymo ore ir oro gynybos srityse. Kitaip tariant, jei Trumpo grasinimai kada nors virstų realiu amerikiečių atsitraukimu, Europa tą pajustų ne teoriškai, o labai praktiškai.
Kol kas nėra pagrindo manyti, kad JAV yra ant išstojimo iš NATO ribos. Net ir norėdamas tą padaryti teisiškai Trumpas susidurtų su kliūtimis. Šalies įstatymai šiuo metu numato, kad pasitraukti iš organizacijos būtų galima tik turint 2/3 Senato pritarimą, o tiek balsų nebūtų. Bet tai nepaneigia aplinkybės, kad prezidentas gali narystę sustabdyti faktiškai, atsisakydamas toliau bendradarbiauti su sąjungininkais ir peržiūrėdamas gynybos planus.
Toks scenarijus nėra labiausiai tikėtinas. Net ir Trumpo administracijoje netrūksta žmonių, kurie suvokia, kad NATO griūtis silpnintų, o ne stiprintų amerikiečių galią. Ypač Kinijos ir Rusijos akivaizdoje. Todėl labiau tikėtini kiti veiksmai, tokie kaip karių Europoje skaičiaus ar dislokavimo vietų peržiūra. Bet situacija įtempta. Ruttei ir kitiems teks rasti būdą ją išspręsti artimiausiu metu – liepą numatytas NATO lyderių susitikimas Turkijoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
