Dauguma žmonių mėgsta pasvajoti apie ateitį. Jei ne apie tai, kaip gražiai gyvens po metų ar penkerių, kokį prašmatnų namą ir automobilį bus nusipirkęs, kai staiga iš kažkur netikėtai sau pačiam praturtės, tai bent apie vasaros atostogas ar artimiausią ilgąjį savaitgalį, kuris išpuola lygiai po dviejų dienų.
Tai natūralu, tokia mūsų prigimtis – į ateitį žvelgti optimistiškai, pro rožinius akinius. Jei žmogus į ateitį žvelgia niūriai, be vilties, dažniausiai tai reiškia vieną iš dviejų – arba žmogus labai nelaimingas, arba sunkiai serga.
Tačiau šiandien nemažai daliai visuomenės būtų labai sveika ir pamokoma turėti gebėjimą bent dienai kitai nusikelti ne į neabibrėžtą ateitį, o dar kartą išgyventi netolimą praeitį.
Gebėjimas pamatyti iš naujo ir pasiklausyti, ką prieš metus labai užtikrintai apie premjerą Palucką ir šią Seimo daugumą kalbėjo prezidentas Nausėda, socialdemokratų širdžių premjerė Blinkevičiūtė, kiti iškilūs socialdemokratai, kad ir kaip tas būdvardis jiems netiktų.
O dar labiau dar kartą realiu laiku išgirsti, kaip jie dergė žurnalistus, kurie talžomi aukščiausių politikų patyčių, kantriai tyrė ir narstė slaptus tuomečio premjero pasakiško praturtėjimo siūlus.
Nuo tos dienos, kai Nausėda didelės televizijos auditorijai krykštavo apie tai, kaip jis mėgaujasi darbu su premjeru Palucku, nepraėjo nė vienuolika mėnesių.
Vos prieš 9 mėnesius prezidento patarėjas Jansonas su aplombu dėstė, kad „Palucko atsakymai dėl įsigyto nekilnojamojo turto įtikino prezidentą“, o rinkėjams vos prieš pusantrų metų suokusi, kad tikrai tikrai bus premjere, Blinkevičiūtė linkėjo akyse turtėjančiam Paluckui sveikatos ir stiprybės, nes tokia jau visų premjerų dalia – juos žurnalistai puola.
Vos prieš 9 mėnesius prezidento patarėjas Jansonas su aplombu dėstė, kad „Palucko atsakymai dėl įsigyto nekilnojamojo turto įtikino prezidentą“, o rinkėjams vos prieš pusantrų metų suokusi, kad tikrai tikrai bus premjere, Blinkevičiūtė linkėjo akyse turtėjančiam Paluckui sveikatos ir stiprybės, nes tokia jau visų premjerų dalia – juos žurnalistai puola.
Tas pats prezidento visų galų patarėjas tada apie premjero Palucko varkes rašiusius žurnalistus paniekinamai kalbėjo, kad jis iš savo patirties žino, jog „jeigu tau reikia uždavinėti 50 klausimų, tai ne kažką jau su tuo kūriniu tavo“.
Nepraėjo nė metai, o anos daugumos, su kuria taip malonu dirbti buvo prezidentui Nausėdai, Seimo pirmininko Skvernelio ir Ministro Pirmininko Palucko po tų „ne kažką kūrinių“ jau oficialiai laukia teisiamųjų suolas. Dėl abiejų neliečiamybės generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą. Vieno turtas jau areštuotas, nuo kito nusisuko jo paties įkurta partija.
O, kaip įdomiai į praeitį bent trumpam nusikėlusiems lietuviams šiandien skambėtų prezidento Nausėdos stebuklinė pasaka, kad kandidatas į kultūros ministrus Adomavičius labai tinka būti kultūros ministru, nes turi kultūros geną. Kaip ir prezidento garantija, kad „visa ta informacija, kurią mes šiandien turime ir kad šitą informaciją įvertinę mes galime tikėtis, jog ponia Ruginienė sėkmingai veiks premjero pareigose“.
Bent jau politikams gebėjimas grįžti į netolimą praeitį padėtų smarkiai susimažinti per visus galus trykštančią fanaberiją, atsikratyti žiūrėjimo iš aukšto į savo kritikus ir, kas be ko, apsaugotų nuo patologinio melavimo, kurio mastai pasiekė pandemijos lygį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
