Metų pabaiga tradiciškai skatina apmąstyti, kas įvyko, kur esame ir kur link einame. Reflektuojant Lietuvos politinę situaciją, sunku nepastebėti, kad pastaruoju metu kaip niekad pasireiškė poliarizacija, ypač retorikoje. Politiniai „nemūsiškiai“ iš kitaip mąstančių oponentų virto kone visiško sunaikinimo vertais priešais. Jei nesidomite politika ir manote, kad tai Jūsų neliečia, netrukus, jau prie Kūčių stalo, įsitikinsite, kad yra priešingai.
Šventėms draugėn susirinkę šeimos nariai dėl politinės poliarizacijos pamatys vieni kitus kitoje perspektyvoje. Močiutė jau ne tradicinė konservatorių rinkėja, bet „landsbergistė“, aklai tikinti elito skleidžiama propaganda. Krikštatėvio balsas už socialdemokratus nebereiškia poreikio palenkti Lietuvos ekonomiką į kairę – jame įžvelgiama sovietinė nostalgija, negebėjimas susidoroti su laisvės našta ir poreikis susirasti naują „kolchozo pirmininką.
Pusbrolis, pasirodo, palaiko Laisvės partiją ne dėl susižavėjimo libertarinėmis idėjomis, bet dėl gėjų lobistų manipuliacijų. O jo mergina, lenkė iš Vilniaus rajono, argi nėra kartais „tomaševskininkė“, naktį mieganti su koloradine pižama? Prie Kūčių stalo, be abejo, bus ir dėdė. Jis amžinai viskuo ir visais nepatenkintas, balsavo už „Nemuno Aušrą,“ bet gal tai nebuvo nekaltas protesto balsas? Gal tai Minsko instrukcijų vykdymas, kurias perskaitė atplėšęs savo kontrabandinių cigarečių pakelį? Mama, kaip visada, paruošia skanius Kūčių stalo valgius, su visais stengiasi gyventi draugiškai, politika nesidomi, į rinkimus neina. Bet ar kartais ne tokios naivios šeimų židiniu susirūpinusios moterys savo pasyvumu ir atvėrė kelią Erdoğanui ar Orbánui užgniaužti demokratiją savo šalyse?
Tad šiemet šimtai tūkstančių Kūčių stalų Lietuvoje bus vienu metu ir parakų statinės, kurios gali sprogti tyčia ar netyčia palietus kokią nors politinę temą. Ar įmanoma kaip nors užkirsti kelią potencialioms emocijų ir debatų audroms? Ar galima ką nors padaryti, kad politiniai nesutarimai nesugriautų šventinės nuotaikos?
Mūsų laimei, turime kaimynus, kurie jau daugiau nei šimtmetį gyvena politinės poliarizacijos sąlygomis. Lenkija neseniai minėjo 103-iąsias pirmojo prezidento nužudymo metines ir sukaupė nemenką patirtį, kaip neleisti politikai gadinti Kūčių ir Šv. Kalėdų. Kai kurie jos piliečiai atsidavė tam profesiniame gyvenime ir netgi surašė tam tikrus patarimus, kaip apsaugoti Kūčias nuo politinės poliarizacijos.
Tad šiemet šimtai tūkstančių Kūčių stalų Lietuvoje bus vienu metu ir parakų statinės, kurios gali sprogti tyčia ar netyčia palietus kokią nors politinę temą.
Pirma, būtina atsisėsti prie Kūčių stalo su geranoriškumu, t.y. linkėti kitiems šventės dalyviams gero. Nesename interviu žurnalui „Tygodnik Powszechny“ psichologė Anna Król-Kuczkowska pabrėžė, kad būtina įveikti šleikštulį ir atsiminti, kad net kitos politinės stovyklos palaikytojas kažkuria prasme yra „mūsiškis“: mūsų šeimos narys, mūsų politinės bendruomenės narys, su kuriais kartu ruošiamės atremti krizes ir kuriame gerovę, kad pajėgtume tą padaryti. Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį į žodžio galią: dehumanizuojanti kalba (pavyzdžiui, apie parazitus ar miniažmogius), diskursas apie priešus, kaip žemesnės kategorijos žmones yra pirmas žingsnis link fizinio smurto. Ypač gilius, kartais neužgyjančius, randus palieka aštrūs žodžiai ištarti pačių artimiausių šeimos narių.
Žurnalistas, fondo „Nowa Wspólnota” vadovas Wawrzyniec Smoczyński pernai Krokuvos radijui pateikė kitą patarimą kaip „depoliarizuoti“ šventes: būkite smalsūs ir pirmiausia klausykite. Jei prie Kūčių stalo iškils politinės temos, traktuokite tai ne kaip progą įrodyti savo tiesą ar juo labiau duoti per galvą nekenčiamai politinei stovyklai, bet kaip progą pažinti kitos pusės argumentus, prielaidas, motyvacijas. Daugelis tyrimų ir praktikų, pvz. piliečių asamblėjos, rodo, kad kitos pusės išklausymas ir proga pristatyti savo argumentus leidžia sumažinti emocinį politinių debatų krūvį net ir neradus sutarimo. O vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu tai vis tiek gali prisidėti prie sprendimų atradimo. Smoczyńskis pabrėžia, kad tą ypač turi išmokti šeimos galvos, kurios beveik visada yra vyrai, dažnai mėgstantys rėžti ką nors kontroversiško prie stalo.
Galiausiai vertingas ir filosofo, eseisto Tomaszo Stawiszyńskio patarimas, kurį galima prisiminti ne tik per Kūčias: pirmiausia kritikuokite savus. Jei visi šeimoje žino Jus kaip užkietėjusį konservatorių rinkėją, kalbai pasisukus link politikos, nepulkite lieti sąmonės srauto apie tikrą ar menamą premjerės kvailumą. Pagalvokite, ar Jūsų numylėtinai tikrai nė kiek neprisidėjo prie dabartinės politinės krizės? Jei esate nuoseklus socdemų rinkėjas, neskubėkite pamokslauti apie neva dešiniųjų valdomą LRT ar elito sąmokslą prieš demokratiškai išrinktą valdžią. Gal vis dėlto opozicijos argumentuose, kad socialdemokratai nevaldo politinės situacijos, yra nemažai tiesos? Tokia laikysena padės pačiam ar pačiai nuleisti „emocinį garą“ ir padės kitiems politinės diskusijos dalyviams kalbėti atviriau ir ramiau.
Naujasis „Tygodnik Powszechny“ redaktorius Jacekas Stawiskis teigia, kad būtent per šventes labiausiai matome, kad skirtingose suskilusios visuomenės dalyse yra mūsų artimieji. Dalinimasis Kalėdaičiu, rankos padavimas, šypsena ar geras žodis neišspręs visų šio pasaulio problemų, bet bent jau padarys jas labiau pakeliamas. Vis dėlto Jėzus atėjo į šį pasaulį išgelbėti tiek landsbergistą su kokosų late, tiek socdemą asfaltuotoją, tiek ir Nemuno-aušrininką su lukašenkine cigarete burnoje.
