Amerika tikrai iš Europos nepasitrauks. Europa yra per daug turtinga, per daug patraukli verslui, Amerikos korporacijoms, turistams iš JAV. Tačiau ar esant pavojui gins Europos Sąjungos šalis, vis daugiau kyla abejonių.
Kita vertus, Ukrainos prezidento komandos gąsdinimai, jog Rusija gali pulti Baltijos šalis, Suomiją ar Lenkiją neturi realaus pagrindo. Rimtų karo ekspertų išvados ir Rusijos komplikuota ekonominė situacija neleidžia daryti tokių išvadų.
Gąsdinimai yra daugiau skirti ES šalių visuomenėms, kad šios vis daugiau skirtų lėšų kariaujančiai Ukrainai. Nes tik dėl Europos pagalbos Ukraina gali apsiginti.
JAV ir Izraeliui nusprendus kariauti su Iranu ir nesulaukus jokios pagalbos iš Europos Sąjungos šalių, Trumpo pyktis dar labiau padidėjo, kaip ir grasinimai dėl NATO ir Ukrainos ateities.
Europos vadovams, ypač tiems, kurie daugiau ar mažiau lemia Europos ateitį, seniai buvo žinoma, kad Amerikos strateginiai interesai keičiasi. Jos pagrindinis dėmesys yra Azija, ypač Kinija.
Todėl beveik visų didesnių Europos valstybių vadovai jau apsilankė Kinijoje su vizitais aukščiausiu lygiu. Amerika vis labiau nusigręžia nuo Europos ir nuo Ukrainos, kurioje mato kliūtį savo interesams patenkinti.
Ukrainos likimas yra jos pačios ir Europos šalių rankose. Kitaip sakant, nuo Europos paramos dydžio ir jos pačios žmogiškų resursų dydžio. O jie nėra begaliniai.
Deja, pačios Europos kariniai resursai yra riboti.
Kaip rašo vokiečių įtakingas leidinys „Der Spiegel“, besiremiantis vokiečių žvalgybos duomenimis, Rusija 2025 m. karo reikmėms skyrė 250 milijardų eurų. Tai sudaro pusę jos biudžeto. Tuo tarpu Vokietijos gynybos išlaidos 2024 m. sudarė vos 18 proc. jos biudžeto.
Amerikiečių karo ekspertė, tirianti Rusijos karo mašiną, Dara Massicot iš Vašingtono tarptautinio „Carnegie“ centro teigia: „Vienu metu kai kurie karo ekspertai gąsdino visuomenę, kad rusai gali greit pervažiuoti NATO valstybes. O po trijų mėnesių Rusijos kariuomenę tie patys ekspertai vadino popieriniu tigru. Abu stereotipai neatitinka tikrovės“, – rašo amerikietė.
Ji Rusijos karines pajėgas įvardija kaip korumpuotas, bet prisitaikiusias, sumuštas ir sunkiai sužeistas. Tačiau ir padariusias išvadas iš klaidų, kurias jie padarė karo pradžioje.
Ukrainos likimas yra jos pačios ir Europos šalių rankose. Kitaip sakant, nuo Europos paramos dydžio ir jos pačios žmogiškų resursų dydžio.
JAV ekspertų pripažįstama, kad yra sunku kalbėti apie žuvusių skaičius, jie nėra tikslūs. Tačiau, „Carnegie“ centro duomenimis, 2026 m. per mėnesį nužudyti ir sužeisti 1023 rusai. Per visą karą, t. y. per ketverius metus, Rusijos nuostoliai – žuvusieji, sužeistieji ir dingusieji be žinios – galėjo sudaryti apie 1,2–1,3 milijono karių.
Ukrainos kariuomenės nuostoliai tuo pačiu metu buvo 140 tūkstančių žuvusiųjų. Tai Ukrainos generalinio štabo duomenys.
Rusijos pusėje už pinigus kovoja apie 7000 samdinių iš Afrikos ir Azijos šalių. Tai nedidelis skaičius palyginti su visos kariuomenės, kurioje yra apie 900 tūkst. karių, skaičiumi.
Austrų saugumo ekspertas Franz Stefan Gady sako: „Kol Rusija kariauja Ukrainoje, Europa turi laiko parengti savo armijas.“ To laiko gana daug ir nereikia sėti panikos ir gąsdinti savo visuomenių. Geriau įsiklausykime į Vatikano vadovo, popiežiaus Leono XIV žodžius apie taikos reikalingumą, o ne karo kurstymą.
