Ir sugebėk tu man taip greitai pralaimėti „kortų“ žaidimus, kuriuos politikoje mėgsta kazino bankrutavimo specialistas prezidentas Donaldas Trumpas. Jo tendencija ignoruoti faktus ir tikrovę dar kartą išryškėjo kartu su Viktoro Orbano pralaimėjimu.
Laisvų piliečių laimėjimas Vengrijoje įrodė Trumpo politinę trumparegystę, jo norą investuoti į antiautoritarinius lyderius, jo monarchistines svajones. Kitą nesėkmę jis patyrė atakuodamas, ir ne pirmą kartą, popiežių Leoną XIV, kai turėjo atsitraukti, buvo gėdijamas esą yra antipopiežius, Kristaus imituotojas, ir supykdė daugumą pasaulio katalikų. Tačiau jo pralaimėjimu gali virsti ir prasidėjęs flirtas su atgyvenusiu, melagingu, kruvinu Irano ajatolų režimu. Gudraujantis Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Qalibafas, Pakistano padedamas, manipuliuoja Trumpo meile Irano naftai ir uranui. JAV prezidentas ignoruoja buvusio Irano karaliaus sūnų Reza Pahlavi, jo pastangas grąžinti Iraną į progreso ir taikos kelią.
Tai, kad Baltieji rūmai remia atgyvenusius režimus, atsilikusius, korumpuotus režimus, o ne demokratinius sąjūdžius pamatėme jau Venesueloje. JAV kariškiai suėmė diktatorių Nicolą Maduro, tačiau valdžią perleido viceprezidentei Delcy Rodriguez, kuri išsaugojo hiperkorumpuotą, autoritarinį režimą. O štai Venesuelos demokratinio judėjimo lyderė Maria Corina Machado liko atstumta, kaip ir visas orumo ir laisvės sąjūdis. Tikėtina, kad panašiai vyks ir Kuboje, jei ten įvyks antikomunistinė revoliucija ar JAV intervencija. Tada bus leista valdyti kokiam nors korumpuotam Trumpo statytiniui, kad tik jis nebūtų demokratas. Taigi, demokratijos, kaip Vengrijos atveju, gali kovoti ir laimėti tik drąsiai atmesdamos dabartinių Baltųjų rūmų viliones.
Panašų, tačiau kruviną scenarijų galima prognozuoti Irane. Daugelis Iraną tyrinėjančių analitikų pastebi šios valstybės aižėjimą, apie ką jau rašiau du kartus. Iranas pamažėle skyla į korumpuoto parlamento Iraną, į Islamo revoliucijos sargų korpuso (IRSK) valstybę, į atstumtos nuo valdymo Irano armijos aplinką, į nusilpusių ajatolų (šventikų) respubliką ir į įvairiaspalvę, daugiatautę visuomenę, kuri taip pat yra susiskaldžiusi, ypač šalies provincijose.
Atmenant, kad IRDK ir Irano kariuomenė yra suskirstyti į autonominius padalinius tam, kad Izraelis ir JAV negalėtų lengvai palaužti ginkluotų pajėgų, regioninių karinių vadovų diktatas sustiprina valstybės susiskaidymą. Irane gyvena apie 90 milijonų žmonių, o užsienyje dar apie 5 milijonai išeivių arba pabėgėlių. Daugelis užsienyje esančių iraniečių remia buvusio karaliaus sūnų Pahlavi, kuris norėtų organizuoti perversmą valstybėje ir laikinai, iki laisvų rinkimų, valdyti šalį. Pahlavi turi daug sąjungininkų ir pačiame Irane, tačiau neįmanoma sociologiškai parodyti, kiek jų. Konstitucinės monarchijos šalininkai kelia naujos nacionalinės Irano revoliucijos, kurią vadina Liūto ir Saulės revoliucija, vėliavą. Ši revoliucija gali būti tai, ko Trumpas nenori ar net bijo.
Konstitucinės monarchijos šalininkai kelia naujos nacionalinės Irano revoliucijos, kurią vadina Liūto ir Saulės revoliucija, vėliavą. Ši revoliucija gali būti tai, ko Trumpas nenori ar net bijo.
Analitikai pastebi, kad IRSK vis mažiau pasitiki Irano piliečiais, todėl miestus, Teheraną patruliuoja, sukarintus postus prižiūri ne tik IRSK ir jų sukarinta paramilitarinė organizacija „Basidž“, bet ir Irako šiitų karinė milicija „Hashd Ash Shaabi“, Afganistano šiitai iš Fatimidų brigados, Pakistano šiitų milicija iš „Zinabijun“ brigados ir kitų užsienio grupuočių padaliniai. Kai IRKS plėtojo teroristinius karinius tinklus aplink Izraelį („Hamas“, „Hezbollah“, Jemeno husiai) Irano piliečiai nelabai jaudinosi dėl jų šalies nusikalstamos veiklos. Kaip ir rusai nelabai rūpinasi taikių Ukrainos piliečių bombardavimu ar masiniu žudymu.
Tačiau kai tie patys šiitų kariniai korpusai iš aplinkinių šalių ėmė patruliuoti Irano gatves, vykdyti prievartą prieš vietinius žmones, piliečiai pradėjo piktai į tai reaguoti, prašydami, kad jų pačių kariuomenė apgintų nuo samdinių teroro. Ir tik laiko klausimas, kada kariuomenė stos piliečių pusėn. Nežinia, kokios būklės po sunkaus sužeidimo yra dabartinis aukščiausiasis lyderis ajotala M. Chamenei, nežina, ar jis gyvas, apie jį nėra patikimų liudijimų.
Esant vidiniam, bet dar slepiamam chaosui Irano žmonės kalba apie nacionalinę Liūto ir Saulės revoliuciją. 2026 metų pradžioje protestuotojai iškėlė dar iki Islamo revoliucijos (1979 metais) naudotą žalią, baltą, raudoną vėliavą, kurios centre puikuojasi liūtas su kardu letenoje ir už jo šviečianti saulė. Nauja nacionalinė revoliucija gali atvesti Iraną į civilizuotos, demokratinės pažangos kelią, bet gali virsti kruvinu sukilimu, valstybės subyrėjimu. Ir šiam sunkiam, bet būtinam pasirinkimui priešinasi ne tik senasis ajatolų režimas, ne rik IRSK, bet ir dabartinė JAV, Trumpas, kuris pasaulio pažangą matuoja jo šeimai naudingais finansiniais sandoriais.
Tačiau dingo viena nuodinga, mirtinai pavojinga iliuzija: kad JAV padės demokratiniams procesams, Liūto ir Saulės revoliucijai. Šita pavojinga iliuzija traukiasi ir iš ES. Lietuvoje mes galvojome, kad be JAV pagalbos demokratijoms, gali įsiviešpatauti autoritariniai ir totalitariniai režimai. Tačiau nelauktai per pastaruosius metus pamatėme: demokratijos, žmogaus teisių, gamtosaugos pažanga įmanoma, net jei Baltieji rūmai tam prieštarauja.
