Pastarieji mėnesiai buvo skirti bandymams įtikinti Trumpą didinti spaudimą Kremliui. Atrodė, kad tai pradeda duoti rezultatų. Tačiau penktadienį vykęs susitikimas Baltuosiuose rūmuose progreso neatnešė. Priešingai – santykių fonas tarp JAV ir Ukrainos vėl komplikavosi.
Volodymyras Zelenskis išgirdo ne pažadus dėl ginklų ar paramos, o – kaip rašė „Financial Times“ – spaudimą susitarti. Esą Kyjivas turėtų sutikti atiduoti Donbasą, kurio agresorius nesugeba okupuoti jau daugiau nei dešimtmetį, kitaip Ukraina bus „sunaikinta“.
Todėl viltys, kad iš Vašingtono Zelenskis parsiveš „Tomahawk“ raketų, greitai išblėso. Jų poveikis, tiesa, veikiausiai būtų ribotas – paleidimo sistemų stygius ir techniniai apribojimai nelemtų esminio lūžio fronte. Tačiau tai būtų buvęs svarbus politinės paramos ženklas. Tai, kad jo nėra, taip pat yra signalas. Tiesa, Zelenskis savo pamokas išmoko ir po susitikimo išvengė aštrių teiginių žiniasklaidai, kurie būtų tik pabloginę situaciją.
Tačiau aukščiausiu politiniu lygmeniu procesas, regis, sukasi ratu – be aiškios krypties. Pastarųjų dienų įvykiai – tik dar vienas priminimas, kad karo baigtis nebus pasiekta nuolaidomis agresoriui.
Maskvos planas nesikeičia: išsireikalauti Ukrainos kapituliacijos. Nors šiais metais Rusijai pavyko užimti mažiau nei pusę procento Ukrainos teritorijos, ji vis tiek bando pademonstruoti galią ir įtikinti, kad karą gali sustabdyti tik nuolaidžiavimas. Trumpas, kuris dar visai neseniai Rusiją vadino popieriniu tigru, atrodo, vėl pakeitė nuomonę.
Nei ukrainiečiai, nei europiečiai netiki Kremliaus pažadais. Juos geriau nei vadų retorika iliustruoja šimtai kasdien Ukrainą atakuojančių dronų. Juolab kad pati Rusija nuosekliai atmetė paliaubų siūlymus, kuriuos metų pradžioje pateikė amerikiečiai. Ukraina tuomet kliūtimi nebuvo ir šią idėją palaikė.
Dabar visos akys krypsta į Budapeštą, kur artimiausiomis savaitėmis planuojamas dar vienas Trumpo ir Putino susitikimas.
Pirmasis jų pokalbis Aliaskoje rezultatų nedavė. Tai nebuvo ir Ukrainos interesų išdavystė – panašu, kad Putinas ėmė skaityti JAV prezidentui eilinį istorinį pamokslą. Trumpo tai nesužavėjo, ir jis atšaukė planuotą pokalbį prie pietų stalo. Tai nereiškia, kad panašus scenarijus pasikartos ir kitąkart, bet parodo, kokios ribotos yra dialogo su Putinu galimybės, net kai Trumpas atkakliai bando rasti būdą susitarti.
Visame šiame fone svarbu nepamiršti: Jungtinės Valstijos Ukrainai tebėra gyvybiškai svarbios. Amerikiečių žvalgybinė informacija, kurios srautai pastaraisiais mėnesiais išaugo, padeda efektyviai planuoti smūgius prieš agresoriaus taikinius. Ginkluotė, įsigyjama pasitelkus europiečių finansinę paramą, dažnai išlieka nepakeičiama. Be šios paramos Kyjivo pozicijos būtų kur kas sudėtingesnės.
Tačiau aukščiausiu politiniu lygmeniu procesas, regis, sukasi ratu – be aiškios krypties. Pastarųjų dienų įvykiai – tik dar vienas priminimas, kad karo baigtis nebus pasiekta nuolaidomis agresoriui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
