Romos katalikų bažnyčios tikintiesiems ir hierarchams gedint popiežiaus Pranciškaus po jo mirties balandžio 21 d. ir ruošiantis naujojo popiežiaus rinkimams – konklavai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškrėtė akibrokštą.
Oficialioje savo socialinio tinklo X paskyroje jis paskelbė dirbtiniu intelektu generuotą atvaizdą, kuriame dėvi popiežiaus mitrą ir sutaną bei kitas regalijas. Tokį atvaizdą prezidentas Trumpas paskelbė neilgai trukus po to, kai per vieną interviu paklaustas, ką norėtų matyti kitu popiežiumi, atsakė, kad juo norėtų būti pats.
Nors viceprezidentas JD Vance`as, kuris pats yra katalikas, suskubo tokį išsišokimą pavadinti juokeliu, tarp Katalikų bažnyčios hierarchų netrūko pasipiktinimų. Štai kardinolas Timothy Dolanas iš Niujorko valstijos, anksčiau palaikęs draugiškus santykius su Trumpu, tokį veiksmą pavadino „brutta figura“ – pavartojo itališką posakį, naudojamą neskoningam ar gėdingam poelgiui nusakyti.
Dar vienas konservatyvus vyskupas iš Ilinojaus valstijos – Thomas Paprockis, komentuodamas Trumpo paviešintą atvaizdą, sakė, kad jis „tyčiojasi iš Dievo, Katalikų bažnyčios ir popiežystės“, ir pareikalavo atsiprašymo. Poelgį pasmerkė ir keletas Vyskupų Konferencijų, o Niujorko valstijos konferencija, kuri iki šiol stengėsi laikytis neutralios pozicijos, viešai sudrausmino prezidentą, sakydama, kad toks poelgis nėra nei šmaikštus, nei protingas, ypač kai Bažnyčia gedi mylimo popiežiaus ir ruošiasi konklavai.
Tačiau tokį akibrokštą įgalino pati JAV Katalikų bažnyčia ar bent jau kai kurie jos elementai. Čia galima išskirti tokią organizaciją kaip „Kolumbo riteriai“ (angl. Knights of Columbus), katalikišką televizijos stotį EWTN, kuri ne tik suteikė eterį Trumpą palaikantiems katalikų veikėjams, bet ir aktyviai formavo naratyvus, palankius Trumpui, Teksaso valstijos vyskupą Josephą Stricklandą (tiesa, dabar jau nušalintą), aktyviai ir nevienprasmiškai rėmusį Trumpo kandidatūrą bei kitus. Tačiau nė vienas katalikų veikėjas tiek neprisidėjo prie katalikų balsų Trumpo naudai, kiek dabar jau nušalintas arkivyskupas Carlo Maria Viganò, kuris jau nuo 2020 m. kalbėjo apie JAV vykstančia apokaliptinę dvasinę kovą tarp gėrio ir blogio, kurios kontekste Trumpą pavadino „paskutine tvirtove prieš pasaulio diktatūrą“, o kitus rinkimus įvardino kaip dvasinę ir politinę kovą prieš globalistų jėgas.
Tokie veikėjai nors ir neapima visos JAV Katalikų bažnyčios pažiūrų – ji yra labai įvairi ir daugialypė – tačiau atspindi tiek pasauliečių, tiek hierarchų augantį norą įgauti daugiau politinės įtakos, ypač reprodukcinių teisių, lyčių politikos bei religijos laisvės srityse. Kadangi Katalikų bažnyčia šalyje ilgą laiką buvo laikoma įtartina, nes buvo matoma kaip nepatriotiška dėl savo paklusnumo Romai ir popiežiui, dabar ji siekia save reabilituoti bendradarbiaudama su konservatyvias vertybes, bent jau deklaratyviai, skelbiančiais politikais ir ieškodama būdų formuoti šalies vidaus politiką. Toks krikščioniškas nacionalizmas praeitame dešimtmetyje Europos bažnyčioms, kurios dėl įsivaizduojamos galios ir įtakos bendradarbiavo su pasaulį raikiusiais valdovais, kainavo visuomenės pasitikėjimą ir teisę į moralinį balsą. Panašu, kad Amerikos Katalikų bažnyčia to nori mokytis iš patirties, o ne iš istorijos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
