Jeigu nutiktų taip, kaip rodo politologų ir apklausų žvaigždžės, jeigu socialdemokratai laimėtų Seimo rinkimus, labai gali būti, kad atvirai šią partiją palaikantis prezidentas Gitanas Nausėda tuo pačiu gautų ir pirmąjį smūgį.
Tas smūgis nebūtų koks nors lemtingas, kitu atveju net nevertas minėti. Bet ne šiuo. Nes parodytų silpnumą, ar bent jau ne tokią jėgą ir galią, kokia sklido skaičiuojant antrojo prezidento rinkimų turo rezultatus.
Taip atsitiktų, jeigu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nuspręstų nenorinti būti Vyriausybės vadove.
Beveik visiems visiškai aišku, kad Europos Parlamente įsitvirtinusi V. Blinkevičiūtė nemato savęs vidaus politikoje arba mato lygiai tiek, kiek vidaus politika įgalina išlaikyti poziciją Briuselyje.
Prezidentinių kovų įkarštyje iš G. Nausėdos lūpų nuskambėjęs išankstinis kvietimas imtis šių pareigų, atrodė keistokas. Toks, kokį galėtų teikti ne iki galo perpratęs politikų būdą.
Daug kam taip ir liko neaišku, kodėl garsiai projektuojama nauja Vyriausybė, nors šita dar nepalaidota.
Tiesą sakant, didelės paslapties čia nėra. Saldžią ir aptakią, visiems atvejams daugiau mažiau tinkamą politinę retoriką tobulai įvaldžiusi V. Blinkevičiūtė nelyginant medus bites traukia nusivylusius ir valdžios galia gerinti jų gyvenimus tikinčius rinkėjus. Jos vardas tapo masalu tiems, kurie po pirmojo prezidento rinkimų turo liko našlaičiai.
Kita vertus, didelį palaikymą turintis G. Nausėda taip telkė paramą jį remiantiems politikos kairiesiems ir netiesiogiai rodė teisingą kelią savo rinkėjui. Vienu šūviu – du zuikiai.
Išankstinio prizo triukas tikriausiai suveikė, na, bent jau nepakenkė. Bet tai nieko nekeičia. Jeigu palankiai susiklosčius aplinkybėms V. Blinkevičiūtė nesileistų įkalbama krimsti kietą premjerės duoną, politinę meilę jai deklaravęs prezidentas atrodytų lyg negeidžiamas, išduotas. Gal net nepakankamas, negalintis įtikinti ir laikytis pažado.
Tokia štai gali būti kaina už politinės rinkodaros triukus. Pasikartojantys atvejai sakyte sako – prezidento komanda įvaldė šį politinės intrigos meną. Tokia veikimo taktika gali tapti antrosios G. Nausėdos kadencijos kasdienybe.
Suklusti privertė užuomina – pirmiausia reikia sulaukti žinios, ar Seimas pasitiki dabartine premjere Ingrida Šimonyte ir tik tada bus galima rankioti iš postų jos ministrus. Išvertus tai reiškia – yra tikimybė, kad nepasitiki. Išeitų, yra žinių, jog valdančiosios koalicijos partneriai jau žvalgosi kitų partnerių. Gal ir nesižvalgo, bet nuodingas užkratas pasklido.
Kita užuomina: I. Šimonytė galėtų būti deleguota į Europos Komisiją, nors neoficialiai kalbama, jog ta kryptimi žvalgosi konservatorių partijos pirmininkas. Skaldyk ir valdyk?
Matyt, konservatoriai gerokai išsiurbė prezidento kraujo ir nervų, jeigu net dabar, kai ši partija išgyvena ne geriausius savo laikus, nepraeina noras dar paspardyti.
Ši konfliktinė situacija yra naudinga prezidentui. Yra ant ko velnius sukarti. Atėjus į valdžią kairiesiems, su V. Blinkevičiūtė ar be jos, tokios prabangos prezidentas nebeturės. Tai bus jo išplėstinė politinė komanda. Jo kumštis ir jo atsakomybė. Nebent jo mažoji kūrybinga komanda nepails sugalvoti kitos krypties politinės rinkodaros triukų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
