Suskaičiavus ir aptarus pirmojo rinkimų turo rezultatus, stojo tyla. Dėmesio ir šlovės stebuklą patyrę ir jo nepatyrę kandidatai į prezidentus išėjo poilsio. Net ir šeimų maršas, galėjęs bent kiek įelektrinti atmosferą, kukliai pasitraukė į privačią teritoriją.
Pauzė. Geras laikas tyliai patikrinti ginklus. Tyla prieš audrą, prieš naują žvangančią šventę žadančius Seimo rinkimus rudenį.
Laimėję teisę į antrąjį prezidento rinkimų turą startuoja pirmi. Pagal jau paskelbtą trumpąją kovos priemonių programą, ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir prezidentas Gitanas Nausėda turėtų iššauti maždaug tuo pat metu.
Jeigu įvyktų dar vienas stebuklas, kuriuo netiki nė astrologai, jeigu skaičiai atvestų į Daukanto aikštę I. Šimonytę, žemė nesimaišytų su dangumi, didesni vėjo gūsiai nusiaubtų nebent prezidento ambicijas.
Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų dabartiniam prezidentui laimėjus antrąją kadenciją, reikalai atrodytų kitaip. Grėsmingai, bet ir linksmai.
Ar nebūtų įdomu pamatyti, kokiu būdu perrinktas šalies vadovas verčiamas vykdyti pareigą persikelti gyventi į Turniškes, sovietmečiu įsteigtą išrinktųjų rezervatą? Jeigu jau prezidentas nėjo liudyti „pranešėjo komisijai“, o tai yra lengviau, mažai tikėtina, kad eitų iš savų namų savo noru.
Bus išgabentas? Atvesdintas? Fantazijai čia ribų nėra.
Nebent įvyktų dalykiniai mainai. Prezidentas išbraukia iš karo su konservatoriais programos punktą netvirtinti dabartinės sudėties I. Šimonytės Vyriausybės, o valdančioji dauguma atšaukia planą „Turniškės“.
Mažai tikėtina, nors būtų naudinga abiem.
Įkurtuvių projektą prezidentui galima laikyti smulkiu tvarkos įvedimu, tačiau politiškai jis nepalankus jo autoriams. Prezidentas naudojasi ir naudosis jam suteikta proga kalbėt apie apykojes, laisvės suvaržymus, burnot ant konservatorių, o kartu ir vykdomosios valdžios, kuriai priekaištų turi kiekvienas ir visada.
Galima sakyt, tai dosni dovana prezidentui, kuris atvirai reiškia nemeilę dabartinei valdančiajai daugumai, ypač konservatoriams. Taip atvirai, jog galima įtarti agitacija už tuos, kas parėmė jį dabar. Įtakos mainai? Rinkimų strategija ir politinė rinkodara?
Taip būtų galima paaiškinti G. Nausėdos ketinimus netvirtinti dabartinės sudėties Vyriausybės, jeigu būtų perrinktas. Kas jau kas, o prezidentas puikiai supranta – ministrų keitimas likus iki rinkimų keliems mėnesiams nėra prasmingas dalykiškai, jokios apčiuopiamos naudos iš to nėra. Laiko švaistymas. Negana to, šlovėj besimaudančio laimėtojo bandymas murdyti pralaimėjusį neatrodytų etiškai. Mušti gulintį – ne džentelmenų reikalas.
Bet žvelgiant toliau, per artėjančių Seimo rinkimų prizmę, atsiranda kitas matas. Taip kuriama dar viena proga transliuoti, kas yra geras, kas blogas, nes daugiaserijinis konfliktas ir dėmesys garantuoti. Šita, vandens stiklinėje sukelta, audra būtų Seimo rinkimų ir agitacijos už kitokią valdančiąją daugumą dalis.
Konkurencine nata prasidėjusi draugystė su konservatoriais tokia pat nata ir pasibaigtų. Patvirtindama – politikoj meilė ar draugystė tėra sutampančių interesų palydovė, neatspari ambicijų konkurencijai. Pridengtai rūpesčio žmogumi rūbu, suderintu vidutiniam skoniui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
