Vairavimas klausantis radijo, pusryčių gaminimas kalbantis su šeima, sumuštinio valgymas skaitant knygą – mūsų kasdienis gyvenimas grindžiamas daugiafunkciu veikimu, bet ar mūsų smegenys iš tiesų atlieka du dalykus vienu metu, ar tiesiog labai greitai perjungia dėmesį nuo vieno prie kito, klausia portalas „ScienceAlert“.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Cognitive Neuroscience“, JAV Džordžtauno universiteto medicinos centro mokslininkai atskleidė, kad tam tikras užduotis galime atlikti tarsi „autopilotu“, todėl mūsų gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis priartėja prie tikrojo daugiaveikliškumo.
Vairavimas yra puikus pavyzdys: kai laikote vairavimo egzaminą, visa jūsų protinė ir fizinė energija sutelkiama į teisingų judesių ir minčių derinių atlikimą, tačiau po dešimties metų prie vairo smegenys jau nebeapgalvoja visų veiksmų taip išsamiai.
Naujajame tyrime mokslininkai nustatė, kad po intensyvių treniruočių smegenys kai kurias užduotis gali nukreipti aplenkiant pagrindinį jų informacijos apdorojimo centrą – tarsi automobilių eismą aplinkkeliu aplink miestą.
„Tai dar vienas žingsnis pirmyn, siekiant suprasti, kaip smegenys mokosi“, – sako neurobiologas Maximilianas Riesenhuberis, pagrindinis tyrimo autorius.
Nors žmonės tam tikru mastu geba atlikti kelias užduotis vienu metu, tačiau, kai tenka atlikti sudėtingas užduotis, turime nuolat „perjungti“ dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos, o dėl to nukenčia našumas.
Šias užduotis koordinuoja smegenų prefrontalinė žievė, atsakinga už aukštesniąsias vykdomąsias funkcijas.
Tačiau paprastai ji vienu metu gali efektyviai atlikti tik vieną užduotį, todėl susidaro tai, ką mokslininkai vadina „prefrontalinės žievės siaurąja vieta“.
Naujame tyrime mokslininkai 11 dalyvių smegenų veiklą stebėjo taikydami funkcinio magnetinio rezonanso tomografiją (fMRT) ir elektroencefalografiją (EEG). Šie metodai leido nustatyti ne tik, kuriose smegenų srityse, bet ir kada vyko aktyvumas.
Per kelias savaites dalyviai atliko daugiau nei 30 tūkst. protinių užduočių, kurių metu jie turėjo suskirstyti automobilių nuotraukas į dvi kategorijas.
Smegenų skenavimai buvo atliekami tiek prieš atliekant užduotis, tiek po to.
Svarbiausias atradimas buvo tas, kad iš pradžių užduotis aktyvino prefrontalinę žievę, tačiau po treniruočių didelė dalis darbo, reikalingo automobiliams rūšiuoti, persikėlė į smilkininę žievę, kuri dalyvauja atminties formavime ir objektų atpažinime.
Tyrimo pabaigoje dalyviai atliko eksperimentą, kuriame vienu metu turėjo vykdyti dvi užduotis – atpažinti automobilius ir atlikti dar vieną užduotį. Tie dalyviai, kurių smegenys didesnę automobilių rūšiavimo darbo dalį buvo perkėlusios į smilkininę žievę, antrąją užduotį atliko geriau.
Nors tai nedidelės apimties tyrimas, kurio rezultatus dar reikės patvirtinti didesniais tyrimais, jis gali padėti geriau suprasti, kaip smegenys mokosi.
Tyrimą rasite čia.
