Dūmų uždanga dėl politikų poveikio gynybos pirkimams išsklaidyta, pranešė naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Prokuratūra patvirtino – pagrindo ikiteisminiam tyrimui nėra. Būtų gerai, jeigu pagrindo neatsirastų ir rytoj – kariniai pirkimai yra padidintos korupcinės rizikos zona. Ne tik Lietuvoje, taip buvo ir yra visur.
Karo pramonėje sukasi milžiniški pinigai. Kokios sumos cirkuliuoja globaliai, tiksliai nepasakys niekas. Yra daug valstybių, kurių duomenys neprieinami, tik nuspėjami, o ši sritis visada yra pridengta paslapties skraiste net ir skaidriausioje ir draugiškiausioje valstybėje.
Mūsų pasaulio pusėje nėra slepiama – ginkluotės sandėliai tušti, gamintojai turi užsakymų bent dešimtmečiui ir ieško, kur plėstis. Tai reiškia, kad karo apyvarta, įsibėgėjus konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų, tik didės. Didės tiek, kiek nerimo apimtos Vyriausybės bus pajėgios tam sukaupti.
Dabar gynybai išleidžiami šimtai milijardų sparčiai konvertuosis į trilijonus. Kam nerimas dėl ateities, kova dėl išlikimo, kam – naujai atsiveriančios galimybės. Šie milžiniški ir didėjantys finansiniai ištekliai – taip pat yra kovos laukas.
Pirkti ar gaminti? Ką pirkti ir iš ko? Karas dėl ateities pirkimų jau vyksta. Saugumo reikalus tvarkančios institucijos yra interesų grupių akiratyje. Tik ginklas čia kitoks: procentai ir ryšiai.
Lietuvos karinis biudžetas neatrodo pribloškiamai įspūdingas. Pernai viršijo du milijardus. Šįmet ir artimiausioje ateityje didės. Vyriausybė norėtų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Verslas mano – ambicija gali būti didesnė ir siūlo siekti gynybai 4 proc.
Diskusija sukasi apie lėšų telkimo būdą. Didinti verslo, vartojimo mokesčius ar skolintis? Prezidentas Gitanas Nausėda klausia, ar verslas yra pasirengęs prisidėti prie gynybos finansavimo. Premjerė Ingrida Šimonytė pastebi – galima siūlyti ir 5 proc., bet pirmiau reikėtų pasakyti, iš kokių šaltinių tie pinigai atplauks.
Taip, reikia susitarti, kaip naštą paskirstyti, kad visuomenė ją priimtų kaip teisingą. Tačiau to nepakanka. Tai – tik pirmoji iššūkio dalis.
Per artimiausius metus gynybos biudžetas didės dvigubai ir daugiau. Investicijoms, ginklams, karinei įrangai tenka kiek mažiau nei pusė šių lėšų. Net jeigu karas Ukrainoje pasibaigtų, ši tendencija liks, kol yra imperinių haliucinacijų apsėsta Rusija, o gal ir visiems laikams.
Toks didelis finansinis augimas visada yra iššūkis. Retai kam pavyksta jį suvaldyti. Dar pridėkime nacionalinį polinkį mėgautis ar piktnaudžiauti slaptumu. Ir tampa aišku – dūmų uždanga ir vėl gali pakilti.
Visuomenė priims didėjančią mokesčių naštą dėl geresnės gynybos kaip teisingą tik tikėdama, kad tie papildomai surenkami pinigai naudojami teisingai.
Kaip to pasiekti, kai nacionalinio saugumo srityje sprendimus priima, patvirtina ir įvertina tas pats siauras ratas žmonių.
Krašto apsaugos ministerija yra sukūrusi antikorupcinę sistemą, kontrolės mechanizmai egzistuoja ir kariuomenėje. Tačiau tai yra tas pats ratas žmonių.
Ar tokiu greičiu augantys kariniai pirkimai neturėtų būti stebimi ir „šviežia akimi“ iš šalies?
Traukiantis krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui nuvilnijęs triukšmas dėl bandymų gauti pelningas sutartis iš tiesų nėra dūmų uždanga. Tai – priminimas, kad kova dėl karinių užsakymų vyksta, o žmonės kartais klysta, kartais būna silpni.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
