Ekspertai apie Kurtinaičio sprendimą likti rinktinėje: daugiau nebuvo ką daryti

„Atrodo, kad čia yra savotiška šios istorijos dalies pabaiga, bet, manau, dar bus tęsinys. Iki lango pradžios dar visko išgirsime ir pamatysime“, – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės situaciją po Rimo Kurtinaičio sprendimo likti prie rinktinės vairo komentavo krepšinio ekspertas Mindaugas Brazys.

Šeštadienį buvo galutinai išspręstas Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio klausimas. Atsistatydinimo prašymą liepos 8 dieną pateikęs, bet Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) pasitikėjimo sulaukęs R. Kurtinaitis galiausiai nusprendė tęsti darbus rinktinėje.

„Visam krepšiniui blogai, kad tokie dalykai vyksta. Ir kalba eina ne tik apie Kurtinaitį, bet ir apie visą susidariusią situaciją: viduryje atrankos ciklo prarandame trenerį, ieškome naujo, visi atsisako, niekas nenori eiti į šią poziciją. Treneris, parašęs atsistatydinimo raštą, lieka vadovauti. Automatiškai gaunasi, kad treneris buvo pripažinęs, jog ši vieta jam nėra tinkamiausia dirbti, tačiau vis tiek yra priverstas likti“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo su LRT bendravęs M. Brazys.

Tuo tarpu krepšinio ekspertas Tomas Purlys mano, kad R. Kurtinaičio likimas rinktinėje buvo logiškiausias sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad kitų trenerių prikalbinti nepavyko.

„Buvo įvairių nuomonių, bet dabar, kai tikrai keli treneriai atsisakė, manau, kad tai yra geriausias variantas, kokį galėjome gauti. Bet kokiu atveju, iš tos pozicijos, kurioje dabar yra Lietuva, eksperimentams ne vieta. Jeigu buvo priimtas sprendimas keisti trenerį, vis tiek reikėjo žmogaus su patirtimi. Žinau, kad keletas kandidatų atsisakė, o keisti vien tam, kad pakeistum, neverta. Tų rungtynių liko nedaug, kiekvienos yra labai svarbios, todėl, manau, tai geriausias variantas“, – sakė T. Purlys.

Ar R. Kurtinaičio sprendimas likti buvo teisingas, anot M. Brazio, parodys laikas.

„Reikia vertinti situaciją taip, kad daugiau nebuvo ką daryti. Liko vienas variantas iš vieno – arba palieki tą laivą visiškai skęsti, arba bandai jį kažkiek gelbėti. Rimas pasirinko bandyti gelbėti. Ar pavyks – pamatysime. Ar tai geras, ar blogas sprendimas? Negaliu pasakyti. Trenerio darbe viskas priklauso nuo rezultatų. Pirmas rezultatas bus tai, kas atvažiuos žaisti, o kai susirinks komanda – ar sugebėsime patekti į pasaulio čempionatą. Tada ir pasimatys, ar sprendimas pasiteisino“, – kalbėjo M. Brazys.

Primename, kad liepos 14 dieną asociacija paskelbė pradedanti išsamų rinktinės rezultatų vertinimą. Buvo teigiama, kad svarstomi abu variantai – darbų tęstinumas arba pokyčiai trenerių štabe. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad rinktinės trenerio postas buvo siūlomas Dainiui Adomaičiui ir Dariui Songailai, tačiau abu treneriai kvietimo atsisakė.

Kad vyriausiojo trenerio postas buvo siūlytas D. Songailai penktadienį patvirtino ir ALK prezidentas M. Balčiūnas.

Utenos „Juventus“ treneris Laimonas Eglinskas delfi.lt duotame interviu sakė, kad nesupranta atsisakymų dirbti su nacionalinę komandą. Visgi M. Brazys turi kitokią nuomonę ir teigia, kad nepriimti kvietimo į Lietuvos rinktinę tokioje situacijoje yra pateisinama.

„Daug girdžiu žodį „patriotiškumas“ – kad tie, kurie atsisako, yra nepatriotiški ir panašiai. Aš truputį noriu pažvelgti iš kitos pusės. Eidamas dirbti į rinktinę turi įvertinti situaciją. Dabar tavo tikslas – patekti į pasaulio čempionatą, o jis yra labai sudėtingas. Reikia laimėti bent ketverias, gal net penkerias rungtynes iš šešerių. Žaisi prieš stipresnius varžovus ir dar nežinai, kokią komandą turėsi. Norėdamas įgyvendinti tikslus, turi turėti įrankius. Treneris be žaidėjų nieko nenuveiks.

Tada pradedi gilintis – ką gali surinkti, kokį turėsi pasiruošimą, kiek tam bus laiko, kokios laukia draugiškos rungtynės. Yra labai daug dalykų, kuriuos reikia pasverti ir apgalvoti. Jei viską susidėliojęs matai, kad šansai yra minimalūs ir kaip treneris negali daug pakeisti, tada, kaip atsakingas žmogus, galbūt ir patriotas, perleidi šią vietą tam, kuris, tavo manymu, galėtų. Šiuo metu treneriui ateiti į tokią situaciją iš savanaudiškų paskatų net yra geras momentas, nes iš esmės neprarasi nieko. Jei nepasiseks, viską bus galima nurašyti tam, kas įvyko anksčiau, ir visi tai supras. Aš puikiai suprantu žmones, kuriems buvo siūlyta perimti rinktinę. Jie padarė savo analizę, pasikalbėjo su kitais ir įvertino, kad nėra pajėgūs kažką pakeisti. Nenorėčiau, kad dabar tuos trenerius kaltintume ar kaltume prie kryžiaus, nes tai tikrai nėra eilinė situacija“, – dėstė krepšinio treneris.

Krepšinio pasaulyje pradėjo sklisti kalbos, kad dėl dabartinės situacijos trenerių štabe bei asociacijoje kitame lange gali atsisakyti žaisti ne vienas žaidėjas. Žiniasklaidoje jau buvo pasirodžiusi inofrmacija, kad artėjančiame lange nežais Jonas Valančiūnas, kalbama ir apie daugiau galimų atsisakymų.

„Dabar kitas etapas – žaidėjų etapas: kas važiuos, kas neatvažiuos. Kitos komandos jau ruošiasi, o kokią sudėtį surinksime mes – neaišku. Atrodo, kad čia yra savotiška šios istorijos dalies pabaiga, bet, manau, dar bus tęsinys. Iki lango pradžios dar visko išgirsime ir pamatysime. Gaila, kad Lietuva, kaip krepšinio šalis, pateko į tokią situaciją“, – teigė M. Brazys.

Kad žaidėjų atsisakymai yra galimi pritarė ir T. Purlys: „Teko girdėti, kad komandos viduje ne viskas buvo gerai. Vakar pasirodė informacija iš patikimų žmonių, jog keletas žaidėjų abejoja, ar žaisti rinktinėje.“

Diskusijos dėl R. Kurtinaičio ateities kilo po pirmojo pasaulio čempionato atrankos etapo, kuriame Lietuvos rinktinė iškovojo tris pergales, patyrė tiek pat pralaimėjimų ir sukomplikavo savo padėtį kovoje dėl kelialapio į planetos pirmenybes. Visgi M. Brazys priminė, kad žaidimas atrankoje į 2025 metų Europos čempionatą ir pačiame turnyre nebuvo prastas. Primename, kad tuomet lyderį Roką Jokubaitį dėl traumos praradusi komanda užėmė penktą vietą Senojo žemyno pirmenybėse.

„Buvo pirmieji langai į Europos čempionatą, kur jis tikrai atrodė solidžiai su sudėtimi, kurią susirinko pagal savo braižą. Jie pasiekė rezultatą ir pateko į Europos čempionatą. Patį čempionatą irgi galima vertinti neblogai – buvo įdomių taktinių sprendimų. Aišku, nesinori sakyti, kad penkta vieta yra labai geras rezultatas. Aš vis tiek manau, kad Lietuva turėtų sau kelti aukštesnius tikslus, bet bendrai vaizdas buvo tikrai neblogas“, – sakė M. Brazys.

Visgi atrankoje į 2027 metų pasaulio čempionatą vaizdas pasikeitė. Lietuviai dukart pralaimėjo italams 81:82 bei patyrė pralaimėjimą Reikjavike prieš islandus. Taip pat tik per stebuklą buvo išsigelbėta išvykos rungtynėse prieš britus.

„Atrankos į pasaulio čempionatą languose, kalbant apie komunikaciją ir komplektaciją, paskutinis langas, manau, buvo solidžiausias. Buvo pakviesti stiprūs žaidėjai. Atrodė, kad pamokos dėl komunikacijos, žaidėjų selekcijos ir sąrašų, padarytos per pirmus du langus, buvo išmoktos. Trečiajame lange tų problemų jau nebuvo. Sakyčiau, kad labiausiai kenčiame ne nuo paskutinio pralaimėjimo italams, o nuo pirmame lange pralaimėtų rungtynių Italijai ir Islandijai. Ten buvo padaryta klaidų. Matome, kad ir pats treneris pripažino, jog šiame procese jam nelabai sekėsi, todėl buvo nusprendęs trauktis. Dabar situacija susiklostė taip, kad jis yra priverstas likti. Belieka palinkėti sėkmės“, – mintimis dalijosi M. Brazys.

Su tuo, kad R. Kurtinaičiui sunkiau sekėsi tvarkytis pasaulio čempionato atrankos languose sutiko ir T. Purlys.

„Čia yra visai kitoks pasiruošimas. Tai atrankos langai, kur per savaitę reikia sustyguoti komandą taip, kad ji atrodytų maksimaliai gerai. Pernai rinktinė turėjo daug laiko pasiruošti ir tas pasirengimas tikrai nebuvo blogas. Dabar situaciją išbalansavo kai kurie žaidėjai, taip pat matėme, kad nesusitvarkyta su rungtynių pabaigomis. Negalime sakyti, kad treneris tapo blogesnis, bet matėme ir jo klaidų, o rezultatai yra labai prasti“, – dėstė krepšinio treneris.

Didelis susiskaldymas krepšinio visuomenėje kyla dėl ALK prezidento M. Balčiūno komunikacijos. Savo nuomonę apie tai viešai išsakė Kauno „Žalgirio“ savininkas Paulius Motiejūnas, tarptautinis Bostono „Celtics“ skautas B. Matkevičius ir kiti.

Kad asociacijos vadovo išstojimai ir komunikacija atrodo keistokai sutinka ir M. Brazys bei T. Purlys.

„Mindaugą Balčiūną pažįstu seniai, esame turėję bendrų projektų. Dabartinė jo versija, sakyčiau, yra silpniausia. Situacija jam labai nedėkinga. Matome, kad nuo jo nusisuka daug krepšinio žmonių. Tai, kad jis nesugebėjo įkalbinti nė vieno trenerio, rodo, jog situacija valdo jį, o ne atvirkščiai. Jo kreivė krenta žemyn. Dabar viskas pastatyta ant rezultatų atrankoje – ar pateksime į pasaulio čempionatą. Tačiau dabartinis asociacijos vadovas skaldo visą krepšinio bendruomenę. Nepamenu, kad kada nors būtų buvę tiek pasisakymų prieš federacijos prezidentą. Jo vieši pasisakymai dažnai būna dviprasmiški – sako, kad turėjo vieną kandidatą, vėliau paaiškėja, kad jų buvo ir daugiau. Labai daug neaiškumų, pilstymo iš tuščio į kiaurą. Aš tik sakau tai, ką kalba daugelis. Man atrodo, kad jis yra praradęs autoritetą“, – teigė M. Brazys.

„Komunikacija federacijoje prasta jau ne pirmus metus. Matome situacijas, kai bandoma neatsakyti į klausimus, o nukreipti kalbą visai kitur. Norėtųsi paprasto ir tiesaus paaiškinimo, kas vyksta, o ne bandymų ieškoti pozityvo ten, kur jo nėra. Visuomenė yra labai sukiršinta. Taip, Balčiūnas turi savo tiesą. Nemanau, kad jis atsistatydins, bet tokia situacija Lietuvos krepšiniui tikrai nėra į naudą“, – apie ALK vadovą kalbėjo T. Purlys.

Į antrąjį kvalifikacijos etapą lietuviai žengė būdami ketvirti grupėje, o vietą pasaulio čempionate iškovos tik trys geriausios rinktinės.

Rugpjūčio 28 dieną Lietuvos rinktinė susitiks su Turkijos krepšininkais, o rugpjūčio 31-ąją jų lauks akistata su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine. Vėliau lietuviai taip pat susigrums ir su Serbijos nacionaline komanda. Anot krepšinio ekspertų, viltys patekti į čempionatą yra mažos, bet vis dar realios.

„Skaičiavimų yra įvairių, tačiau reikia žiūrėti rungtynes po rungtynių. Faktas, kad reikės laimėti prieš stipresnius varžovus, kurie pirmajame lange bandys surinkti maksimalias sudėtis. Man labai įdomu, ką surinksime mes. Čia bus kitas etapas. Laukia įdomios savaitės“, – apie rinktinės ateitį kalbėjo M. Brazys.

Kad situacija nelengva pritarė ir T. Purlys: „Žaisime su Turkija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija – tai labai stiprios rinktinės. Dabar reikia žiūrėti į kiekvienas rungtynes ir bandyti iškovoti pergalę.“