Neseniai Albanijoje ir visoje Europoje vykę protestai padėjo atkreipti dėmesį į giliai įsišaknijusias šalies problemas. Nepritarimas Jaredo Kushnerio vadovaujamam verslo projektui virto platesnio masto judėjimu, metančiu iššūkį dešimtmečius Albanijoje vyravusiam politikos veikimo būdui.
Ši publikacija yra portalo LRT.lt partnerio „New Eastern Europe“ originalus kūrinys.
Kibirkštis Zvernece
„Ivanka, varyk namo“ ir „Rama, atsistatydink“ – tai tik keletas šūkių, skambėjusių protestuose Tiranoje ir kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Berlyne, Romoje, Londone, Kelne ir Paryžiuje. Flamingų revoliucija pavadintas protestų judėjimas iš pagrindų supurtė Albanijos politinę sistemą. Nepasitenkinimas, nukreiptas prieš Donaldo Trumpo žento J. Kushnerio ir jo verslo partnerių iš Kataro vykdomą investicinį projektą, sutelkė tūkstančius albanų protestuoti prieš ministrą pirmininką Edį Ramą ir reikalauti jo atsistatydinimo. Tai sunkiausias momentas E. Ramai per visus 13 metų premjero poste ir daugiau nei 25 metus politikoje.
E. Ramai ir Socialistų partijai sunku suprasti, kodėl dėl prasto šalies valdymo iš jos išvykę albanai yra pasiruošę grįžti vien tam, kad dalyvautų protestuose, jau nekalbant apie rūpestį dėl flamingų apsaugos. Jie pamiršta, kad arabų pasaulio politinį kraštovaizdį pakeitusį ir keturis autokratus – Muammarą al-Gaddafi, Hosnį Mubaraką, Ziną Ben Ali ir Basharą al-Assadą – nuvertusį Arabų pavasarį įkvėpė Mohamedo Bouazizi susideginimas. Niekas nebuvo girdėjęs apie šį Tuniso gatvės prekiautoją, kol jis nesuorganizavo vieno žmogaus protesto. Kartais žmonėms pabudinti užtenka iš pažiūros nereikšmingo įvykio. Albanijos „Bouazizi momento“ atitikmuo nebuvo toks dramatiškas. Pamatę, kaip kaukėti vyrai Zverneco kaime nuo savo žemės nuvilko vietos ūkininką, o policijos pareigūnai stovėjo rankas sudėję ir nieko nedarė, albanai nusprendė, kad jiems jau pakaks E. Ramos sistemos.
Plėtros planai, korupcija ir protestai
Flamingų judėjimo tikslas yra pasipriešinti ir J. Kushnerio projektui, ir šalies politiniam elitui, nes J. Kushnerio ir E. Ramos investicinis sandoris yra susijęs ne tiek su nekilnojamojo turto vystymu, kiek su siekiu pelnyti Baltųjų rūmų palankumą. Žiniasklaidos pranešimų apie J. Kushnerio susidomėjimą Albanijos pakrante pasirodė dar 2021 m., tačiau jokių veiksmų imtasi nebuvo. Tik po to, kai 2024 m. lapkritį D. Trumpas laimėjo rinkimus, šis įtartinas sandoris tapo įmanomas.
2024 m. E. Rama priėmė įstatymą, kuriuo buvo panaikintos Zverneco apylinkėms ir Sazanio salai taikytos aplinkosaugos priemonės. Šios vietovės buvo įtrauktos į saugomų teritorijų sąrašą dėl jose esančių natūralių buveinių, kuriose gyvena flamingai. Įstatymo pakeitimais siekta pritraukti daugiau investicijų, tačiau praktiškai jie tiesiog suteikė statybos leidimus oligarchams, kad jie galėtų statyti saugomose teritorijose arba netoli pakrantės.
Kuo ypatingi Zvernecas ir Sazanis? Zvernecas – tai saugomas gamtos rezervatas ir šlapžemė su smėlingu paplūdimiu ir krištolo skaidrumo jūra šalia Vjosės – paskutinės laukinės upės Europoje – deltos. Ant jos kranto stovi senas vienuolynas. Sazanis yra vienintelė didesnė sala Albanijoje, esanti ties ta vieta, kur Otranto sąsiauris jungiasi su Adrijos jūra. Tai civilizacijos nepaliesta sala, kuri komunistų laikais buvo naudojama tik kaip karinė bazė.
2026 m. balandį tarptautinė žiniasklaida pranešė apie kirtimus ir statybos darbus Zverneco miškuose. Vyriausybės spaudžiama vietos žiniasklaida šį įvykį praktiškai ignoravo. Nors Albanijos žiniasklaida iš esmės yra laikoma laisva ir nepriklausoma, tam tikrais, dažniausiai su oligarchais ir politinių ryšių turinčiais asmenimis susijusiais, atvejais įsijungia savicenzūros mechanizmai. Gegužės 26 d. Zverneco gyventojai pastebėjo, kad paplūdimys aptvertas spygliuota viela, o teritorijoje išrikiuota stambi statybinė technika. Nekilnojamojo turto šioje vietovėje turintys vietos gyventojai atvyko protestuoti prieš statybos darbus. Vyriausybė tvirtino, kad jokio projekto nėra, tačiau albanai tuo nepatikėjo, nes tą pačią dieną buvo paskelbtas interviu su Ivanka Trump. Ji gyrėsi netrukus turėsianti privačią salą Adrijos jūroje, turėdama omenyje Sazanį. Situaciją ji aiškino pasitelkusi neokolonialistinę retoriką – sakė, kad Trumpų šeima atranda šią vietovę ir kad jų atvykimas užtikrins pažangą.
Sprendimas perduoti žemę J. Kushnerio įmonei buvo priimtas be jokio viešo Vyriausybės, vietos savivaldybės ar pačios įmonės svarstymo. Vienintelė turima informacija – E. Ramos teiginys, kad investicijų vertė siekia keturis milijardus eurų. Gegužės 26 d. maždaug 200 protestuoti atėjusių vietos gyventojų pasitiko policijos pareigūnų rikiuotė, neleidusi jiems patekti į savo sklypus ar viešą paplūdimį. Privati apsaugos įmonė dar labiau paaštrino situaciją – mušė protestuotojus, tempė juos šalin, naudojo ašarines dujas. Protestas buvo tiesiogiai transliuojamas per socialinius tinklus, todėl visi galėjo matyti, kaip valstybinė policija stovi nuošalyje ir nieko nedaro, apsaugininkams mušant protestuotojus.
Piliečiai išeina į gatves
Iki gegužės 30 d. Vyriausybės reakcija buvo minimali, nes buvo tikimasi, kad viskas nurims, jei bus suimti keli privačios apsaugos tarnybos darbuotojai ir atleistas vietos valstybinės policijos viršininkas, bandęs pateisinti pareigūnų veiksmus tuo, kad, jo nuomone, „protestuotojai nusipelnė būti sumušti“. Tą pačią dieną Tiranoje įvyko pirmoji didelė demonstracija, po jos visuose didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose vyko išeivių iš Albanijos organizuoti mitingai. Protestai netrukus įgavo pagreitį, o protestuotojai ėmė reikalauti, kad E. Rama atsistatydintų. Ministras pirmininkas bandė visais įmanomais būdais užgniaužti gyventojų nepasitenkinimą. Pirmiausia jis tvirtino, kad sostinėje neramumus siekė sukelti vos keletas žmonių. Vėliau teigė, kad protestus organizavo graikai, pavydintys keturių milijardų eurų vertės projekto. Paskui jis tvirtino, kad neapsieita ir be Serbijos žvalgybos tarnybos įsikišimo, nors iki tol jo ir Serbijos prezidento Aleksandaro Vučičiaus santykiai buvo geri.
Matydamas, kad protestuotojai nepasiduoda, E. Rama pareiškė, kad Iranas, naudodamasis internetu, siekia kurstyti neramumus regione. Vėliau jis teigė, kad dešimtys prieš albanus nusiteikusių veikėjų prieš jį pradėjo hibridinį karą. E. Rama netgi apkaltino protestuotojus antisemitizmu, nes J. Kushneris yra žydų kilmės. Didesnę nesąmonę būtų sunku sugalvoti. E. Rama ir vienas aukšto rango jo partijos narys protestuotojus, tarp kurių daugiausia buvo jaunuolių ir studentų, vadino įvairiais įžeidžiančiais epitetais: naciais, kvailiais, idiotais, manipuliuojamais žmonėmis, apmokamais anarchistais, komunistais, plėtros priešininkais, atsilikėliais, homofobais ir ksenofobais. Kai kurie iš šių terminų akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems. Tai rodo, kad nei pats E. Rama, nei jo partijos kolegos nebuvo pasirengę tokio pobūdžio protestams.
Per trylika E. Ramos valdymo metų šalį nuolat supurtydavo Demokratų partijos protestai, tačiau informacija apie juos dažniausiai nepatekdavo nei į Albanijos, nei į užsienio žiniasklaidą. Visgi šįkart protestą surengė ne demokratai, kurie iš esmės nepritaria protestuotojų reikalavimams. Tokiai situacijai nepasirengęs E. Rama pasinaudojo klasikine autokratų priemone – policija, ji vandens patrankomis išvaikė protestuotojus. Po to kai kurie ryškiausi protestų judėjimo veikėjai buvo sulaikyti. Tada Albanijos premjeras pasitelkė beveik visą žiniasklaidą, kuri arba pasidavė politiniam spaudimui, arba yra jo finansuojama, – protestuotojai buvo išvadinti išdavikais, veikiančiais prieš šalies interesus. Tačiau nė viena iš šių priemonių, panašu, neprivertė demonstrantų atsitraukti.
E. Ramai nepavyko sukontroliuoti ir tarptautinio dėmesio, kurio sulaukė protestai. Politikas, turintis galią cenzūruoti ar riboti Albanijos žiniasklaidos reportažus, buvo bejėgis tą patį padaryti su „New York Times“, BBC, DW, „Al Jazeera“ ir „Washington Post“ – visos šios žiniasklaidos priemonės reguliariai pranešdavo apie protestus. „Reuters“ ir CNN transliavo reportažus tiesiogiai, dar labiau spausdamos E. Ramą, kuris buvo priverstas pereiti į puolimą ir duoti interviu CNN. Duodamas interviu žinių vedėjai Isai Soares jis, užuot atsakęs į klausimus, pakartojo kaltinimus, kad protestuotojai nieko nesupranta, o vėliau ėmė įnirtingai įžeidinėti pačią I. Soares. E. Rama labai daug dirbo, skyrė daug laiko ir išteklių, siekdamas pateikti save kaip tikrą europietį iš Balkanų. Protestai atskleidė kitą jo pusę, puikiai pažįstamą kiekvienam albanui, – korumpuotą, autokratišką ir antidemokratišką. Kitaip tariant, pasaulis suprato, kad švelniakalbis E. Rama yra klasikinis autokratas, valdantis savo šalį panašiai kaip ir kiti mūsų laikų autokratai.
Kodėl nesigirdi opozicijos
Albanijos politinis kraštovaizdis labai susiskaldęs, o dvi pagrindinės partijos – socialistai ir demokratai – dažnai laiko viena kitą priešais. Tačiau šįkart demokratai laikosi tyliai. Keista, bet protestai suartino abi puses. Demokratai palaikė Vyriausybės sprendimą išnuomoti Zvernecą ir Sazanio salą D. Trumpo šeimai, nes demokratų lyderis Sali Berisha siekia, kad būtų panaikintas jam taikomas draudimas įvažiuoti į JAV. Dėl korupcijos, valstybės užvaldymo ir nedemokratinių veiksmų, kuriuos vykdė būdamas valdžioje, jis buvo įtrauktas į Joe Bideno administracijos sudarytą nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Kitaip tariant, S. Berisha bandė įsiteikti D. Trumpui, tikėdamasis, kad bus panaikintas draudimas jam įvažiuoti į JAV, nors Albanijoje dėl tų pačių priežasčių jam buvo pareikšti kaltinimai.
Kokią istoriją pasakoja šis protestas?
Visų pirma, tai yra jaunų albanų, pavargusių nuo to, kad oligarchai, mafija ir korumpuoti politikai užgrobia viešąsias erdves ir lieka nenubausti, protestas. Albanija yra turbūt vienintelė Viduržemio jūros regiono šalis, kurioje visuomenei prieinama mažiau nei penki procentai paplūdimių. Didžiąją dalį jų užima privatus sektorius, mokantis palyginti mažai mokesčių, bet dosniai dalinantis kyšius valstybės pareigūnams. Sunkiai gyvenantys žmonės, norėdami patekti į paplūdimį, turi sumokėti mažiausiai dešimt, o daugiausia – penkiasdešimt eurų už dieną. Antra, tai protestas prieš plėtros projektą, iš kurio vietos gyventojai negautų didesnės naudos. Prieš J. Kushnerio projektą buvo dar keturi – vieną jų įgyvendino vienas turtingiausių albanų Zamiras Mane, kaip pranešama, gavęs Vyriausybės investiciją į savo privatų projektą. Ką bendro turi šie projektai? Jie daro didžiulę žalą aplinkai ir teikia labai menką naudą šalies ekonomikai. Tas pats pasakytina ir apie kurortus netoli UNESCO saugomos Butrinčio teritorijos. Trumpai tariant, tokie didelio masto turizmo projektai vietos gyventojams neduoda beveik jokios naudos, tačiau daro didelį poveikį aplinkai – niokoja žemę, jūrą ir upes, o kartu užkerta žmonėms kelią į paplūdimį.
Trečia, tai yra protestas prieš esamą valdžią, nes, protestuotojų akimis, nei socialistai, nei demokratai jau nebeatstovauja žmonių interesams. Abiejų partijų vadovybę sudaro paklusnūs žmonės. Politinė sistema tapo toksiška, nes E. Rama sprendimus priima savavališkai, apeidamas visas valstybės institucijas, motyvuodamas tuo, kad jis žino geriau. Panašų valdymo būdą taikė ir S. Berishos vadovaujami demokratai.
Mažai tikėtina, kad E. Rama atsistatydins, ir net jei jis paskelbtų pirmalaikius rinkimus, pats galėtų juos ir laimėti. Albanijos rinkimų sistema palanki valdančiajai partijai. E. Ramai priklausanti neoficiali patronato sistema (E. Ramos partijos valdomas profiliavimo ir stebėjimo mechanizmas, apimantis priverstinį balsavimą, stebėjimą, bauginimą ir grasinimus, kuriais paprastai užsiima valstybės tarnautojai) taip pat apsunkina bet kurios naujos partijos galimybes laimėti. Protestai atskleidė, kad Albanijos ministras pirmininkas yra korumpuotas, autokratiškas ir antidemokratiškas, o protestuotojai parodė pasauliui, kad jis yra pasirengęs naudoti autokratų taikomus metodus. Visgi kasdienių tūkstantinių albanų protestų gali nepakakti, kad būtų panaikinta nuo 1991 m. veikianti sistema, kurios esmė – užvaldyti valstybę.
Kelias pirmyn
Nors demonstracijose atsiskleidė albanų vienybė, kultūringumas ir drausmė, šias savybes reikėtų paversti politiniais veiksmais, sukuriant tikrą judėjimą. Vyriausybė, policija, oligarchai ir didžioji dalis žiniasklaidos yra nusiteikę prieš protestus. Tai primena Serbijos studentų protestus. ES Komisija taip pat tyli. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria siekiama sustabdyti tolesnes statybas saugomose teritorijose.
E. Rama greičiausiai atsilaikys; jis pažadėjo atlikti regiono aplinkosauginį vertinimą, tačiau vargu ar jis atskleis kokių nors aplinkosaugos problemų. Tačiau, kaip parodė Belgrado atvejis, J. Kushneris žino, kad negalima investuoti į šalį, kurios žmonės masiškai protestuoja, todėl tikėtina, kad jis atsisakys savo planų. Tai neišspręs Albanijos problemos. Korupcija, mafijos valdžia ir valstybės užvaldymas tęsis tol, kol nebus rastas politinis sprendimas, o ES ir kitos Europos sostinės tylės arba netgi sutiks su E. Ramos teiginiu, kad korumpuoti yra protestuotojai, o ne ministras pirmininkas.
