Miškais vėl ateina ruduo. Norėtųsi taip pasakyti ir šiandien, antrąją astronominio rudens dieną, bet neišeina. Taip būdavo anksčiau. Dabar iš makaronų fabriko ir kitų pašalių į Gedimino 11 pakampėmis, kaip šiukšlynų katinai, ateina nauji ministrai.
Anksčiau Lietuvoje Vyriausybę formuodavo, ministrų ieškodavo, jų kandidatūras atrinkdavo ir įvertindavo paskirtasis ministras pirmininkas. Dabar Vyriausybę formuoja Jonavos meras, Europos Parlamento nariai, tautai duotą priesaiką sulaužęs zimagoras, veikėjas su rusiška koloradke prie krūtinės ir prezidento visų galų patarėjas iš bulvarinio laikraščio.
Atlaisvinta nuo pagrindinio darbo paskirtoji ministrė pirmininkė Vyriausybės darymo procesą stebėjo iš šalies. Savo dėmesį galėjo skirti šeimos persikraustymo iš Grigiškių į Turniškių rezidenciją rūpesčiams. Kartais, tiesa, paskirtoji premjerė priešokiais atlikdavo ir valstybinę specialiosios kurjerės rolę tarp koaliciją formavusių vyrų ir prezidentūros.
Į Daukanto aikštę atnešdavo ant lapelio užrašytą pavardę, kurią pati girdėjo pirmą kartą gyvenime, ir sugrįždavo su trumpu „ne“ arba „taip“. Lietuva bus turėjusi aukščiausio rango kurjerę nuo woltų ir boltų ekspedicinio korpuso išsilaipinimo Vilniuje laikų.
Anksčiau zimagorai Lietuvoje kasdavo melioracijos griovius. Dabar zimagorai šokdina pirmąją vietą Seimo rinkimuose laimėjusią partiją, valstybės prezidentą ir Lietuvą, ką jau kalbėti apie valdžios priemenėje paliktą premjerę.
Anksčiau Vyriausybės programą rašydavo paskirtieji ministrai. Dabar Vyriausybės programa parašoma Jonavos mero, frakcijos seniūno ir europarlamentaro padėjėjų, o tada einama gaudyti ministrų. Anie programą paskui paskaitys. Jei turės laiko, žinoma.
Anksčiau nulinė politinė ir dalykinė kandidato į ministrus patirtis būdavo minusas. Dabar, jei tik moki groti trombonu, dirbai elevatoriuje ar makaronų fabrike su salmonelėmis ir dar esi vyr. zimagoro švogeris, tai ir be įrodymo aišku, kad turi kultūros ministro geną.
Tegu žmogus pabando, gindamas švogerį – kaip iš akies luptą ministrą su salmonelių nesužalotu kultūros genu – dėstė zimagorų bosas ir pridūrė, kad kitos tokios progos žmogus iš makaronų fabriko gali ir nesulaukti. Kas ginčytųsi.
Dar pernai rudenį, kai miškais įprastai ateidinėjo ruduo, prezidentas sakė, kad šita Seimo dauguma yra šimtus tūkstančių kartų geresnė už buvusią. Bet dabar ir prezidentas kažkoks kitoks – ėmė ir išrėžė, kad su tais teroristais nesidera. Matyt, kažkas atsitiko.
O kaip tuomet Lietuva? O Lietuva – kaip tas arklys, kolchozo pijoko kas rytą pakinkomas, vakarais, važnyčiotojui smigus, pati kelią žino.
Kinkuoja Lietuva nuleidusi galvą. Tempia vežimą su premjere, kuri ne prie ko, ir pakampėm sugaudytais ministrais pradinukais. Turinčiais neeilinių talentų visokioms chaltūroms, bet neturintiems žalio supratimo, kaip valdoma valstybė apskritai ir ypač didelio karo akivaizdoje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
