Donaldas Trumpas supyko. Reaguodamas į buvusio Rusijos prezidento Medvedevo nuolatinius grasinimus, jis nurodė dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus „arčiau Rusijos“.
Ką reiškia toks pareiškimas?
Praktiškai nieko reikšmingo neįvyko. Bent keliolika amerikiečių povandeninių laivų nuolatos patruliuoja įvairiose pasaulio vietose. Jiems nereikia būti arti taikinio tam, kad galėtų paleisti raketą. Todėl esmė ne karinis veiksmas, o politinė retorika.
JAV lyderis nutarė atsikirsti rusams jų pačių dažnai naudojama branduoline korta. Tai skiriasi nuo pirmtako Joe Bideno, kuris vengė su branduoline ginkluote susijusių teiginių – juolab veiksmų – eskalavimo prezidentiniu lygiu. Trumpas tą daro suprasdamas ir pabrėždamas, kad Medvedevas tėra ruporas be sprendimo galios. Bet akivaizdu, kad jis taip nesielgtų be vado pritarimo. Todėl siunčiama žinia Kremliui, kad retorinis aštrinimas gali būti abipusis.
Vašingtonas buvo ne kartą raginamas nepasiduoti branduoliniam šantažui, todėl ukrainiečiai šį veiksmą sveikina. Net ir nesitikint, kad dėl to Kremlius keis planus.
Tai vyksta Trumpo pasiuntinio Steve`o Witkoffo vizito į Maskvą fone. Amerikiečiai tebebando susikalbėti su Putinu. Europos valstybėms kyla iššūkis, nes jos nežino, kokią žinią ir mandatą Witkoffas nusiveš. Viena vertus, tikrai bus grasinama sankcijomis. Juk šią savaitę sueina Trumpo terminas Rusijai, po kurio turi būti įvestos papildomos spaudimo priemonės. Kita vertus, nežinome, kokius Kremliaus veiksmus Vašingtonas priimtų kaip geranoriškumo gestą, ir kaip tai atlieptų Kyjivo strateginius lūkesčius.
Tiesa, proveržio tikimybė – menka. Putinas šiomis dienomis pakartojo, kad agresoriaus tikslai Ukrainoje nesikeičia. Reikalaujama faktinės šios valstybės kapituliacijos. Ir šypsodamasis pridūrė, kad Ukrainoje tik „susigrąžina tai, kas ir taip priklauso Rusijai“. Tad Kremliaus vadas tyčiojasi iš dalies vakariečių, kurie agresoriaus elgesyje mato viską, tik ne elementarų imperializmą.
Rusijos veiksmai rodo, kad ir toliau savo tikslų sieks tik karinėmis priemonėmis. Per pastarąjį mėnesį agresorius užėmė 634 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos – daugiau nei ankstesniais mėnesiais. Visgi tai prilygsta pusantro Vilniaus miesto plotui, o kainavo tūkstančius gyvybių. Tad neatrodo, kad okupantai galėtų pasiekti strateginį proveržį fronte – ir toliau bus kliaujamasi sekinimo taktika, ignoruojant pačių patiriamus nuostolius.
Ukrainai gintis sunku, tačiau būta ir gerų žinių. Vokietija artimiausiu metu perduos dvi savo turimas „Patriot“ oro gynybos sistemas. Tam pritarta po JAV pažado nedelsiant pristatyti Vokietijai naujas sistemas – užtikrinant, kad Berlynas nepritrūktų priemonių išlaikyti NATO įsipareigojimus. Šie elementai nebus naudojami atremti šimtų dronų atakas, tačiau pakels ukrainiečių kovinę dvasią – atrodo, kad Vakarų šalys, įskaitant ir amerikiečius, juos remia ryžtingiau nei vos prieš kelias savaites.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
