Muitai, sako Donaldas Trumpas, yra vienas gražiausių žodžių anglų kalbos žodyne. Šią savaitę jie virs politine realybe.
Jungtinių Valstijų prezidentas išleido vykdomąjį įsaką, įvedantį 25 proc. muito mokesčius visam importui iš Kanados ir Meksikos. Išimtis taikoma tik kanadietiškoms energetikos žaliavoms, mat Kanada yra didžiausia naftos tiekėja JAV. Be to, importui iš Kinijos bus taikomi papildomi 10 proc. muitai, papildysiantys jau egzistuojančius suvaržymus.
Šis sprendimas sukėlė šoką, ypač Meksikoje ir Kanadoje. Nors Trumpas rinkimų kampanijos metu tą žadėjo, politikai ir verslininkai vylėsi, kad drastiškiausios priemonės nebus realizuotos.
Visgi, tai sprendimas, atspindintis ne vienų metų tendenciją. Pavyzdžiui, per pastaruosius du dešimtmečius JAV buvo lydere pasaulyje pagal taikomų įvairių protekcionistinių priemonių skaičių. Muitai – viena tokių, galinčių turėti didžiausią efektą.
Pagal Konstituciją, sprendimus dėl muitų turėtų priimti Kongresas. Visgi prezidentas turi plačią terpę veikti, akcentuodamas nacionalinio saugumo poreikius. Ilgainiui kils klausimas, ar Trumpo sprendimas negalėtų būti užginčytas. Jei muitų režimas tęsis ilgai, prasidės kovos teismuose svarstant dėl galimų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimų. Bet tai užtruks.
Kol kas neaišku, ką kitos šalys galėtų padaryti, kad situacija keistųsi. Trumpas kaltina kaimynes nesuvaldant narkotikų srautų, tačiau tą daro teisindamas savo žingsnį ir mėgindamas jį pagrįsti nacionalinio saugumo argumentais. Tad nėra aišku, ką ir kaip konkrečiai jos galėtų padaryti, kad pakeistų Trumpo nusiteikimą.
Akivaizdu, kad muitai neišvengiamai lems kaštus abiem pusėms. Ypač žinant, kad tiek Kanada, tiek Meksika jau paskelbė taikysiančios atsakomąsias priemones, dėl kurių gali brangti prekės ir paslaugos. Taip pat didėja infliacijos, kuri yra vienas baisiausių veiksnių bet kurio politinio lyderio reitingams, rizika.
Pastebėtina ir tai, kad iki šiol griežčiausios Trumpo spaudimo priemonės taikomos ne priešiškoms valstybėms. Kanada – NATO sąjungininkė, siuntusi karius į Afganistaną ir niekuomet nekėlusi grėsmės JAV. Santykiai su Meksika kompleksiškesni, tačiau toli gražu ne priešiški. Juk būtent Trumpo pirmosios kadencijos metu trys šalys atnaujino laisvos prekybos susitarimą, kuris galiojo iki šiol.
Ir visgi Kinijai, kuri dabartinio prezidento įvardijama kaip pagrindinė geopolitinė konkurentė, taikomos priemonės – švelnesnės. Neaišku ir tai, koks papildomas spaudimas bus daromas Rusijai. Tad „taikos per galią“ principą kol kas Trumpas taiko kone išskirtinai tik draugams, bet ne priešininkams.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
