Jungtinėse Valstijose prasidėjo atsisveikinimas su gruodžio pabaigoje mirusiu buvusiu prezidentu Jimmy Carteriu.
Jis – pirmasis ir kol kas vienintelis JAV vadovas, pasiekęs 100 metų ribą. Tačiau Demokratų partijos narys nebus atsimenamas kaip sėkmingiausias prezidentas. Baltuosiuose rūmuose dirbo tik vieną kadenciją (1977–1981), o siekiant antrosios buvo sutriuškintas Ronaldo Reagano.
Prieš kelerius metus „Gallup“ sociologiniame tyrime 43 proc. amerikiečių jį įvertino kaip „vidutinį“ prezidentą – bendrame rodiklyje prasčiau nei Johną Kennedy, Baracką Obamą, abu Bushus. Akademikų sudaromuose reitinguose jis taip pat niekada neužėmė aukštesnės nei 18 vietos tarp visų prezidentų.
Jo prezidentavimą lydėjo kritika dėl ryžto stokos ir silpnumo. Ypač Irano perversmo akivaizdoje, kai įkaitais buvo paimti dešimtys amerikiečių diplomatų. Krizė truko 444 dienas, kurias lydėjo nepavykusios derybos ir nesėkminga karinė operacija. Galiausiai susitarimą pasiekti pavyko ir įkaitai buvo paleisti, bet po tokio smūgio atsitiesti politikui galimybių nebebuvo.
O kur dar energetikos krizė, eilės degalinėse ir bendra ekonominė recesija.
Carteris atkirstų, kad padėjo Izraeliui ir Egiptui pasiekti taikos susitarimą, o taip pat baigė derybas su Sovietų Sąjunga dėl strateginės ginkluotės ribojimo.
Negalima pamiršti ir to, kad Carterio Nacionalinio saugumo patarėju dirbo Zbigniewas Brzezinski, kurio šaknys Lenkijoje. Tai smarkiai stiprino dėmesį pavergtosioms tautoms ir skatino prezidentą kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje. Tuo buvo prisidėta prie disidentų judėjimų ir ilgainiui įvykusio imperijos žlugimo. Iki šiol išlikusios nuotraukos, kuriose matyti, kaip prezidentas Carteris susitinka su Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių išeivijos atstovais, išreikšdamas palaikymą kilniems siekiams.
Paradoksalu, kad kur kas geriau vertinamas Carterio diplomatinis ir humanitarinis darbas po politinės karjeros pabaigos. Siekdamas prisidėti prie taikos procesų Bosnijoje, Haityje ir kitur jis gavo ir Nobelio Taikos premiją.
Carteris buvo kuklus žmogus ir po prezidentavimo grįžo į mažytį miestelį Džordžijos valstijoje, kuriame rengė Biblijos studijų kursą, pritraukusį ir gausybę turistų. Jis tai darė nepaisant to, kad galėjo susižerti milijonus kaip kviestinis lektorius didelių verslo įmonių renginiuose. Matyt, šis pasirinkimas gerai atspindėjo riešutų fermoje užaugusio Carterio asmenybę, kuri žavėjo aplinkinius, bet ne visada sąlygojo teisingus politinius sprendimus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
