„Taigi – už Meilę! Kas galėjo pagalvoti, kad ji truks jau 24 metus“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kovo 14-ąją minėjusi savo ir aktoriaus bei režisieriaus Dexterio Fletcherio vestuvių metines. Savo prisiminimais ji sutiko pasidalyti ir su portalo LRT.lt skaitytojais.
Pora susituokė 1997-ųjų kovo 14 d. Londone. Režisierė prisiminė, kiek daug jaudulio būta tą ypatingą jai ir jos vyrui dieną. „Liūdna, kad abiejų mūsų liudininkų, fantastiškos scenografės Marijos Bjornson ir superinio aktoriaus Alano Rickmano, jau nebėra, jie abu buvo tie žmonės, kurie visada buvo šalia, rūpinosi, patarė...“, – rašė D. Iblelhauptaitė.
Su A. Rickmanu ir M. Bjornson režisierė susipažino 1991 m., kai atvyko į Londoną, kartu su scenografe kūrė ir savo pirmąją operą 1994 m. Italijoje. „Tiesą pasakius jie ir buvo mano šeima toli nuo namų. Beje, Alanas ne tik mus su Dexteriu supažindino, bet buvo labai didelis „piršlys“, – tęsė savo įrašą žymi režisierė.
Savo vestuvių dieną ji prisimena labai šviesiai: „Žiūriu į nuotraukas ir galvoju, Dieve, kokie buvom neturtingi, bet kokie laimingi... Visa vestuvių ceremoniją Ray`aus Charleso ir Vano Morrisono dainas dainavo Liane Keegan – mano nuostabioji Madalena iš mano „Rigoleto“.
Daug kas stebėjosi, kad mano suknelė buvo juoda, bet aš turėjau pasidėjus „specialiai progai“ 10 m. juodo šilko, kurį atsivežiau iš darbų Kinijoje. Tai buvo geriausia, ką galėjau sau leisti! O skrybėlę Covent Gardeno operos dirbtuvėse užsakė ir pagamino Marija.
Paskutinę minutę Marija užmetė ir pilkšvą medžiagos gabalą – na, kad per daug juoda nebūtų. Dexterio kostiumą iš lietuviško lino pasiuvo mano dėdė Juozas. Savo laiku jis buvo vienas geriausių vyrų kostiumų sukirpėjų Lietuvoje. Siuvo Dexterio nematęs, tik pagal išmatavimus.“
Po ceremonijos vyko vestuvių šventė, atsiėjusi 500 svarų sterlingų. Tiek, anot D. Ibelhauptaitės, tada pora turėjo sutaupiusi. „Ir vyko ji mažame lenkų restorane „Patio“, į kurį dažnai eidavo vakarieniauti Alanas, kartais ir mus kartu vesdavosi. Restorano savininkė padarė didelį siurprizą ir šokiams užsakė tikrų tikriausią „gypsy band“ – Rumunijos romus! Paprasta ir tikra. Niekada nesiskolinom tam, kad pasipuikuotume – tai norėjom, kad viskas butu pagal mūsų tuometines išgales“, – rašė režisierė.
Tiesa, nei D. Ibelhauptaitės tėvų, nei draugų iš Lietuvos nebuvo. „Tais laikais niekam ir nebūtų atėję į galvą skristi į vestuves! Todėl už mėnesio, balandžio 19 d. „atsigriebėm“ surengdami vestuves Vilniaus Katedroje – turėjau ištesėti pažadą, duotą monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, kad jis būtinai mane sutuoks“, – prisiminė D. Ibelhauptaitė, pabaigoje pridūrusi: „Taigi – už Meilę! Kas galėjo pagalvoti, kad ji truks jau 24 metus.“
Išsamiau – D. Ibelhauptaitės socialinio tinklo įraše.
