Sėkmingo gyvenimo pamatai klojami dar ankstyvajame amžiuje. Investicijos į jaunų žmonių išsilavinimą ir sveikatą užtikrina tvaresnį dalyvavimą darbo rinkoje. Socialinio investavimo perspektyva nusako socialinės politikos vaidmenį, orientuojantis į lygių galimybių užtikrinimą žmonėms per investavimą į išsilavinimą ir sveikatą jauname mažiuje.
Socialinis investavimas į žmonių žinias ir gebėjimus laikomas esminiu šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ir kartu prevencija nuo nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties. Kai kurie mokslininkai teigia, kad socialinis investavimas ypač turi orientuotis į vaikus iš žemesnių socioekonominių sluoksnių, siekiant užtikrinti jiems lygias galimybes ateityje.
Nors socialinis investavimas orientuojasi į žmogiškojo kapitalo vystymą ir sveikatą, adekvačių pajamų garantijos yra būtina sąlyga investicijoms į išsilavinimą ir sveikatą. Žvilgtelėkime, kaip sekasi Lietuvai su socialinėmis investicijomis į jaunus žmones.
Eurostato duomenimis, per pastaruosius penkerius metus apie penktadalis jaunesnių nei 18 metų asmenų Lietuvoje gyvena skurde ir tai yra didesnė dalis nei Latvijoje ar Estijoje. Nuolatiniame skurde jaunesnių nei 18 metų asmenų 2024 metais gyveno apie dešimtadalis.
Akivaizdu, kad turime ne tik mažiau gausią jaunąją kartą, bet ir socialinės politikos spragas besirūpinant ja.
Lietuvos statistiniai duomenys rodo, kad 2022 m. šalyje ikimokyklinio ugdymo programose nedalyvavo apie ketvirtadalis visų iki 6 metų amžiaus šalies vaikų. O kai kuriose savivaldybėse net pusė. Skaičiai dar mažesni iki 3 metų amžiaus.
15–29 metų amžiaus asmenų, kurie nesimoko ar nedirba, Lietuvoje skaičius taip pat didžiausias palyginti su Latvija ar Estija ir Europos Sąjunga (27) vidutiniškai, ir nuo 2023 metų šis rodiklis šalyje pradėjo didėti. O kur dar 15 metų amžiaus mokinių su mažais skaitymo ir matematikos pasiekimais dalis Lietuvoje, kuri yra didžiausia tarp Baltijos šalių.
Sveikatos problemas atskleidžiantys duomenys taip pat rodo, kad socialinės investicijos į jaunimo sveikatą nepakankamos. Higienos instituto 2019–2023 m. duomenys rodo, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas kasmet auga, ypač tarp jaunesnių mokinių. Lietuvoje 15–19 metų jaunimo, nevartojančio vaisių ir daržovių, dalis yra didesnė nei ES (27) vidutiniškai ir nei Estijoje.
2022 metų Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad apie trečdalis penkiolikmečių bent kartą yra vartoję elektronines cigaretes, o penktadalis – per pastarąjį mėnesį. Tas pats tyrimas rodo, kad tik nedidelė dalis mokinių pasiekia rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą. Didėja emocinių sunkumų, nerimo, depresinių simptomų paplitimas tarp mokinių.
Akivaizdu, kad turime ne tik mažiau gausią jaunąją kartą, bet ir socialinės politikos spragas besirūpinant ja.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
