Atsinaujinusi diskusija apie prastas demografines tendencijas Lietuvoje ir mažą gimstamumą sulaukė įvairių aptarimų, dar kartą atsigręžiant į priežastis bei teikiant pasiūlymus, kurie padėtų spręsti šią problemą.
Vienkartinių išmokų padidinimas, kompleksiškas požiūris į priežastis ir kitos priemonės nuskambėjo viešojoje erdvėje. Deja, šiame kontekste reikėtų priminti kitus ne mažiau iškalbingus duomenis apie šeimos tvarumo dinamiką ir atsakomybes už vaikų išlaikymą šeimai iširus.
„Eurostat“ duomenimis, 2023 m. 100 susituokusiųjų teko 51,7 skyrybų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien 2024 m. buvo 3944 išsituokusios poros su vaikais iki 17 metų amžiaus. „Eurostat“ duomenimis, vienų vaikus auginančiųjų skurdas Lietuvoje 2020 m. siekė 45,2 proc., 2024 m. – 31,6 proc. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vieno suaugusiojo su išlaikomais vaikais namų ūkių absoliutaus skurdo lygis 2024-aisiais buvo 14,2 proc.
Akivaizdu, kad po skyrybų namų ūkio ekonominė situacija neretai yra nepalanki vienam iš partnerių su išlaikomais vaikais. Teismų praktikoje nustatant vaiko išlaikymo sumą atsižvelgiama į vaiko poreikius ir tėvų pajamas, tuo tarpu nustatant minimalų dydį pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendaciją vienam vaikui išlaikymo suma iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnė nei minimali alga.
Ar skyrybų atveju galimas nesaugumas nesulaiko nuo sprendimo susilaukti daugiau vaikų? Politikai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus, svarstydami apie mažo gimstamumo priežasčių kompleksiškumą.
Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų nemoka vaiko išlaikymo lėšų, o antstolis pradeda priverstinį išieškojimą, valstybė moka 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką. 2025 metais tai sudarė 126 eurus (vidutinis išmokos dydis 121 euras). Šios išmokos teikimą administruoja „Sodra“. „Sodros“ duomenimis, per mėnesį išmoką gauna apie 18 000 gavėjų.
Nors valstybė siūlo nuo kitų metų liepos mėn. didinti vaiko išlaikymo išmokos dydį iki 2,5 BSI, ir tai būtų 185 eurai, tačiau, didėjant minimaliai algai ir atsižvelgiant į anksčiau minėtą Aukščiausiojo Teismo rekomendaciją dėl minimalios sumos vaiko išlaikymui, valstybės paramos padidėjimas išlaiko atsilikimą.
Tokiu atveju, net ir esant valstybės paramai, didesnė vaiko išlaikymo našta tenka vienam iš tėvų, kitam nemokant vaiko išlaikymo lėšų. Lietuvoje paprastai tai yra moterys. Todėl tokio namų ūkio vartojimo galimybės yra mažesnės, pavyzdžiui, jeigu tokia šeima neturi būsto, ar nesusiaurėja galimybės gauti būsto paskolą arba nuomotis būstą, ypač didesniuose miestuose? Ar skyrybų atveju galimas nesaugumas nesulaiko nuo sprendimo susilaukti daugiau vaikų? Politikai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus svarstydami apie mažo gimstamumo priežasčių kompleksiškumą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
